Kyjivas. Šių metų gegužė Kyjivo srityje nepriminė įprasto pavasario – vietoje dviejų pageidaujamų lietų fiksuotos net dvi dešimtys liūčių. Tuo pat metu ūkininkus kamavo trys šalnų bangos balandį. Tokie ekstremalūs orų svyravimai tapo išbandymu Centrinės Ukrainos ūkiams.

Ūkio „Shyrokostup“ vadovas Oleksandr’as Shyrokostup’as (Oleksandras Širokostupas) pasakoja, kad gegužę iškrito net 74 mm kritulių – tai pakenkė augalų sveikatai ir paskatino piktžolių bei kenkėjų aktyvumą.

Ūkio vadovas Oleksandr’as Shyrokostup’as

Nors ekstremalios sąlygos padeda atsirinkti atspariausias kviečių veisles, jos taip pat aiškiai signalizuoja – būtina pereiti nuo vienkartinių cheminių intervencijų prie integruotos augalų apsaugos strategijos.

Kodėl vien chemijos nepakanka

Pasak „Syngenta“ techninės pagalbos skyriaus vadovo Oleksandr‘o Zozulya‘os (Oleksandro Zozulios), cheminė apsauga išlieka viena svarbiausių priemonių kovojant su augalų priešais. Vis dėlto jos efektyvumas ilgainiui mažėja dėl kelių priežasčių: augalų atsparumo didėjimo, pesticidų kainų augimo, teisinių ribojimų ir vartotojų orientavimosi į ekologiškesnę gamybą. Be to, dažnas tų pačių veikliųjų medžiagų naudojimas be sėjomainos skatina patogenų prisitaikymą.

„Syngenta“ atstovas Oleksandr‘as Zozulya

Dėl to ūkininkai vis dažniau ieško alternatyvų – biotechnologijų, skaitmeninių sprendimų, fizinių ir agrotechninių priemonių. Integruota augalų apsauga apima visų šių metodų derinimą, leidžiantį užtikrinti tiek aplinkosaugos reikalavimus, tiek ekonominį efektyvumą.

Naujų technologijų proveržis: nuo dronų iki dirbtinio intelekto

Skaitmeninė pažanga stipriai keičia augalų apsaugą. Instrumentinės stebėsenos sistema „TrapView“, jungianti įvairių šaltinių duomenis (gaudyklių, meteorologinių stotelių, palydovų), padeda prognozuoti vabzdžių plitimą. Kompiuterinis stebėjimas leidžia automatiškai atpažinti kenkėjų rūšis.

Ukraina pirmauja Europoje pagal žemės ūkio dronų naudojimą – 2024 m. šie įrenginiai buvo įdarbinti net 1 mln. hektarų. Dronas XAG P100pro, kurį naudoja „Shirokostup‘o“ ūkis, užtikrina tikslųjį purškimą, vandens, degalų ir preparatų taupymą (vandens sunaudojama 90 proc. mažiau, degalų – iki 80 proc., augalų apsaaugos produktų – 20 proc. mažiau). Pasak „DroneUA, „XAG Ukraine“ atstovo Anatoliy‘aus Bazolyuk‘o (Anatolijaus Bazoliuko), toks technologinis progresas didina derlių ir mažina poveikį aplinkai.

„XAG Ukraine“ atstovas Anatoliy‘us Bazolyuk‘as

Biologiniai metodai – ne tik ekologiška, bet ir pelninga

Biologinis augalų apsaugos metodas tampa vis svarbesnis. Naudojami entomofagai (vabzdžiai, erkės, nematodai ir kt.), mikroorganizmai (virusai, bakterijas, grybeliai), biologiškai aktyvios medžiagos (feromonai, atraktantai, repelentai ir kt.). Potencialūs privalumai – iki 30 proc. mažesnės apsaugos išlaidos, 25 proc. didesnis pelnas ir aplinkai nekenksmingas derlius.

Fizinis-mechaninis ir agrotechninis atsakas

Paprasčiausi įrankiai – nuo kauptukų iki modernių ravėtuvių – taip pat yra svarbi integruotos apsaugos dalis. „Shirokostup‘o“  ūkyje naudojamas „Klünder“ ravėtuvas padeda pašalinti piktžoles, kurios išlieka po kitų kontrolės priemonių.

Agrotechniniai sprendimai, tokie kaip sėjomaina (kviečiai – saulėgrąžos – kukurūzai – sojos), sumažina ligų ir kenkėjų plitimą.

Sėkmingas pavyzdys: integruota kukurūzų apsauga

„Shirokostup‘o“ ūkyje taikomi visi pagrindiniai integruotos augalų apsaugos metodai. Cheminis metodas pagrįstas tikslingu herbicidų ir insekticidų naudojimu. Biologinis metodas – trichogramų panaudojimas kovai su stiebiniais nematodais. Mechaninis – tinkamai įdirbti dirvą. Skaitmeninis – palydovinis augalų būklės stebėjimas ir „TrapView“ sistema. Visa tai leidžia ne tik apsaugoti derlių, bet ir užtikrinti tvarų bei ekonomiškai naudingą ūkininkavimą.

Mokslas – raktas į ateitį

Kaip sakė vienas pažįstamas agrarininkas: „Be mokslo tu esi niekas.“ Ši frazė puikiai atspindi šiuolaikinio žemės ūkio kryptį. Integruotoji augalų apsauga – tai ne mada, o būtinybė, leidžianti derinti žemės ūkio produktyvumą su aplinkosauga ir technologiniu pažangumu. Tai kelias į ateitį, kuriame žemdirbys tampa ne tik gamtos stebėtoju, bet ir atsakingu jos partneriu.