Briuselis. Europos Komisijos pirmininkės Ursula‘os von der Leyen pristatytas prekybos susitarimas su Jungtinėmis Valstijomis tapo karštai diskutuojamu klausimu Briuselyje. Tai, ką Komisijos vadovė įvardijo kaip „geriausią įmanomą kompromisą“, dalies europarlamentarų akyse atrodo kaip pavojingas nuolaidžiavimas Vašingtonui.

Didžiausios Europos Parlamento politinės frakcijos – nuo socialdemokratų iki Europos liaudies partijos, žaliųjų ir liberalų – stoja prieš, o vieninteliai, kurie nevengia pripažinti susitarimo kaip „mažesnės blogybės“, yra Europos konservatoriai ir reformatoriai (ECR).

Žemės ūkis – tarp didžiausių pralaimėtojų

Didžiausią nerimą kelia žemės ūkio sektorius. Į ES rinką turėtų plūsti amerikietiška mėsa, riešutai, perdirbti produktai. Nors jautiena ir paukštiena laikinai pripažintos „jautriais produktais“, vynas ir stiprieji gėrimai į sąrašą nepateko.

Be to, Komisija sutiko švelninti miškų kirtimo (EUDR) reikalavimus JAV tiekėjams, o tai, anot kritikų, mažins ES aplinkosauginius standartus.

„Europos ūkininkai bus priversti konkuruoti su amerikiečių produkcija, kuri dažnai gaminama mažesnėmis sąnaudomis, laikantis mažiau griežtų aplinkos ir gyvūnų gerovės standartų. Anot vieno Prancūzijos agrarinės asociacijos atstovų, ši kova yra nelygiavertė.

„Asimetriškas ir nesubalansuotas“ susitarimas

Prekybos sutartis, pasirašyta spaudžiant JAV prezidentui Donald‘ui Trump‘ui, įtvirtina 15 proc. bazinį tarifą europietiškoms prekėms, kartu įpareigoja ES atverti rinką JAV produktams – nuo žemės ūkio gaminių iki energijos išteklių. Europos Komisija tikina, kad pasirašius susitarimą išvengta dar skaudesnių scenarijų – 30–50 proc. muitų, kuriais Trump‘as grasino.

Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas Bernd‘as Lange‘as (Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija) sako, kad tai nėra nei teisingas, nei tvarus susitarimas. Jungtinės Valstijos išsaugo teisę bet kada užkrauti papildomą naštą, o tai kelia grėsmę Europos strateginei nepriklausomybei.

Socialdemokratai įžvelgia pavojų darbo vietoms ir gamybai

Socialdemokratų frakcija reiškia bene didžiausią pasipiktinimą. Jų manymu, susitarimas „įšaldo“ nelygiavertę transatlantinę partnerystę. Belgų europarlamentarė Kathleen‘a van Brempt primena, kad Trump‘as vykdo nelegalią prekybos karo kampaniją, o ši sutartis jos nesustabdo. Priešingai – Europa dar labiau praranda derybinę galią.

Italas Brando‘as Benifei‘is pabrėžia, kad nepakankamai apsaugotos darbo vietos ir pramonės sektorius. Jo teigimu, ES privalėtų svarstyti gynybinius mechanizmus ir atsisakyti sutikti su tokiais asimetriškais mainais.

Karti piliulė europietiškam verslui

Europos liaudies partija, kurios gretose yra pati von der Leyen, sutartį vadina skaudžia nuolaida. Švedas Jörgen‘as Warborn‘as aiškina, kad 15 proc. tarifas tiesiogiai prieštarauja PPO taisyklėms ir kerta per ES konkurencingumą.

Anot vokiečio Markus‘o Ferber‘o, Europa nurijo karčią piliulę, nes vis dar sėda prie derybų stalo būdama silpnesnės pozicijos, o vidaus rinkos potencialas lieka neišnaudotas.

Liaudininkų ragina neužverti durų bendradarbiavimui su JAV – esą tai būtina siekiant mažinti priklausomybę nuo autoritarinių režimų.

Kapituliacija klimato politikos atžvilgiu

Žaliųjų atstovė Anna Cavazzini perspėja, kad susitarimas gali sužlugdyti žaliąjį kursą. ES įsipareigojo importuoti JAV iškastinį kurą už šimtus milijardų eurų, taip pat koreguoti savo energetikos teisės aktus. Todėl ji tai vadina ne tik klimato ambicijų silpninimu, bet ir kapituliacija prieš Vašingtono šantažo politiką.

Žalieji įspėja, kad JAV energijos importas išbrangins kainas vartotojams, padidins spaudimą žemės ūkiui ir perdirbimo sektoriui.

Europa praranda suverenitetą?

Liberalai („Renew Europe“) taip pat kalba apie ekonomines grėsmes: didesnius muitus Europos eksportui ir kapitalo nutekėjimą į JAV. Frakcijos atstovė Marie-Pierre Vedrenne pareiškė, kad susitarimas su JAV yra svarbus, bet Europa negali aukoti tam savo suvereniteto ir darbo vietų.

Kai kurie liberalai pripažįsta, kad visuotinis muitų karas būtų buvęs dar pražūtingesnis, jie ragina stiprinti ES vidaus ekonomiką ir pasirengti ilgalaikiam JAV neprognozuojamumui.

„Blogas sandoris geriau nei joks“

Vieninteliai kiek nuosaikesni – konservatoriai ir reformatoriai (ECR). Jų vertinimu, susitarimas – toli gražu ne idealus, bet bent jau išvengta katastrofiško prekybos karo. „Už 15 proc. muitą sumokėsime mažiau nei už 50 proc., kuris grėsė dar visai neseniai,“ – teigia ECR atstovai.

Vis dėlto net ši frakcija pripažįsta, kad sutartis dar labiau susaistys Europą su JAV korporaciniais interesais ir sukels pavojų ištisiems sektoriams.

D. Trump'as diktuoja sąlygas

Daugiausia aistrų kelia ne tik turinys, bet ir aplinkybės. U. von der Leyen buvo priversta pasirašyti dokumentą D. Trump‘o golfo komplekse. Tai simboliškai sustiprino kaltinimus, jog jos laikysena „vasališka“.

Mainais į importo įsipareigojimus ir investicijas JAV rinkoje Komisijai pavyko sumažinti muitų lygį iki 15 proc. Tačiau europarlamentarams tai atrodo ne kaip pergalinga diplomatija, o kaip kapituliacija.

„Trumpas sužinojo, kad spaudžiant galima išgauti viską. Jei nusileidome dabar, kas sutrukdys jam pulti mūsų teisės aktus ateityje?“ – retoriškai klausė vienas iš pasisakiusiųjų plenarinėje salėje.

Dėl šio susitarimo dar laukia karšti debatai Europos Parlamente. Balsavimas dėl ratifikavimo taps ne tik sprendimu dėl prekybos politikos, bet ir testu: ar Europos Sąjunga pajėgi gintis nuo sąjungininko spaudimo, ar priversta ryti „karčias piliules“ dėl savo išlikimo tarptautinėje arenoje.

ES ir JAV prekybos susitarimo kontekstas

Spaudimas kainoms ir konkurencijai. JAV produkcija dažnai yra pigesnė dėl mažesnių gamybos kaštų ir švelnesnių aplinkosaugos bei gyvūnų gerovės standartų. Tai reiškia tiesioginę konkurenciją Europos ūkininkams, ypač Viduržemio jūros regiono vynininkams ir smulkiesiems gyvulininkystės ūkiams.

Dalis ekspertų perspėja, kad tai gali išprovokuoti protestus kaimo vietovėse, panašius į ankstesnius ūkininkų streikus dėl Mercosur‘o susitarimo.

Reguliavimo nuolaidos JAV tiekėjams. ES sutiko sušvelninti miškų kirtimo (EUDR) reglamento taikymą JAV eksportuotojams. Kritikai teigia, kad tai gali susilpninti aukštus ES aplinkosaugos standartus ir suteikti amerikiečiams nesąžiningą konkurencinį pranašumą.

Galimi privalumai vartotojams. Komisija argumentuoja, kad vartotojams maistas taps pigesnis ir įvairesnis, ypač perdirbtų produktų ir riešutų segmentuose.

Kai kurie analitikai sutinka, jog importas gali amortizuoti maisto kainų augimą, tačiau ilgainiui kils klausimų dėl kokybės ir standartų išlaikymo.

Politinis aspektas ir geopolitinė dilema. JAV reikalavimai atverti rinką žemės ūkiui buvo viena svarbiausių derybų sąlygų. ES sutiko, nes priešingu atveju gresė 30–50 proc. muitai ES eksportui (ypač automobilių, plieno, aliuminio sektoriuose).