Briuselis. Europos Sąjunga ruošiasi mažinti leistiną kadmio kiekį fosforo trąšose. Paradoksalu, kad dėl tokio sprendimo labiausiai išloštų Rusijos trąšų verslas, o nukentėtų ES ir Afrikos šalių trąšų gamintojai.

Europos Parlamentas 2017 m. spalį priėmė rekomendaciją dėl laipsniško kadmio kiekio ribojimo fosforo trąšose, kurios naudojamos ES šalyse. Joje nurodoma, kad nuo 2018 iki 2020 m. kadmio dalis, tenkanti 1 kg fosforo trąšų, turėtų sumažėti iki 60 mg, per kitus 6 metus – iki 40 mg, o dar po 4 metų – iki 20 mg.

Iš pagrindinių fosforo trąšų tiekėjų Europos rinkai tik Rusija turi didelių fosforo atsargų, kuriose kadmio kiekis atitinka naujai siūlomus Europos Sąjungos standartus.

Pasaulinės fosfatų atsargos sudaro apie 750 mlrd. tonų. Tai palyginti lengvai išgaunama, stabili ir nebrangi žaliava, aktyviai naudojama fosforo trąšų gamybai. Iki šiol pasaulyje lokalizuota ir įvertinta 68 mlrd. tonų fosfatų atsargų. Daugiau kaip pusė jų koncentruojasi išilgai Šiaurės Afrikos pakrantės.

Apie 50 mlrd. tonų atsargų yra Maroke. Antroje vietoje pagal atsargų kiekį yra Kinija (3 mlrd. tonų), Alžyras ir Sirija (po 2 mlrd.), Pietų Afrika, Rusija, Egiptas, JAV, Jordanija ir Australija (po 1 mlrd. t), Peru. Mažesnių atsargų yra įvairiose pasaulio šalyse. Rusijos bendrovės „Stroytransgaz" dalyvavimas išgaunant fosfatų iškasenas Sirijoje didina Rusijos eksporto galimybes ir dar labiau neramina Europos gamintojus ir tiekėjus.

Nutraukus fosfatų žaliavos tiekimą iš Afrikos ir Artimųjų Rytų, Europa importuos vien rusiškus fosfatus (2015 m. jie sudarė 8,3 proc. pasaulio pardavimų).

Vienas svarbiausių trąšų komponentų

Fosforo uolienų telkiniai yra magminės ir nuosėdinės kilmės. Magminės uolienos susiformavo iš atvėsusios vulkaninės magmos, jose yra nedidelis sunkiųjų metalų, tokių kaip kadmis (Cd), kiekis. Nuosėdinės uolienos formavosi ilgą laiką ir jose yra daug kadmio priemaišų.

Iš visų pasaulio šalių tik Brazilija, kelios Afrikos šalys, Kanada, Suomija, Rusija, Egiptas, Jordanija ir Sirija turi komerciškai reikšmingų magminės kilmės fosfatų atsargų, pasižyminčių mažu kadmio kiekiu.

JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, iš žaliavos, pasižyminčios mažu kadmio kiekiu, per pastaruosius 10 metų pasaulyje pagaminta nuo 10 iki 20 proc. visų fosforo trąšų.

Azotas ir fosforas yra du svarbiausi mineralinių trąšų gamybos komponentai, plačiai naudojami pasaulio žemės ūkyje. Tačiau jų plataus naudojimo problema, su kuria susiduria visos šalys, yra žalingas poveikis aplinkai.

Iš visų mineralinių trąšų (azoto, kalio, fosforo) didžiausią neigiamą poveikį aplinkai daro būtent fosfatai (dėl toksinių metalų, halogenų, radionuklidų ir kt. priemaišų, kurios tiesiogiai teršia agrarines ekosistemas). Toksinas kadmis patenka į mineralines trąšas gaminant jas iš fosfatų. Jo koncentracija galutiniame produkte gali svyruoti nuo kelių iki 200 mg miligramų kilogramui fosforo, priklausomai nuo fosfatų iškasenų kilmės ir kokybės.

Šiuo metu tik kelios ES šalys narės riboja kadmio kiekį mineralinėse trąšose, kurių sudėtyje yra fosfatų. Jis svyruoja nuo 75 mg / kg Austrijoje iki 22 mg / kg Suomijoje. Švedija 2011 m. nustatė 20 mg / kg kadmio ribinę vertę. Vengrija yra nustačiusi 40 mg / kg ribą (tiesa, trąšas ji importuoja iš Rusijos).

Lobistams kol nesiseka

Europos Komisija priskiria fosfatus kritinių medžiagų grupei. Tai reiškia, kad bendrijos šalys beveik visiškai priklausomos nuo jų importo, o ekonominė šių žaliavų svarba labai didelė. Europa pagamina vos 10 proc. reikalingo fosforo trąšų kiekio.

Europos trąšų gamintojai nuo pat pradžių priešinosi siūlomoms rekomendacijoms dėl kadmio kiekio ribojimo. Europos verslininkai palaikė Maroko fosfatų gavybos milžinę OCP - didžiausią žaliavų gamintoją pasaulyje. Maroke išgaunamose iškasenose, anot savaitraščio „TelQuel“, yra nuo 29,5 iki 72,7 mg kadmio priemaišų viename kilograme fosfatų. Tai reiškia, kad Europos trąšų gamintojai 2030 m. negalės naudoti šios šalies žaliavų.

Pramonininkai perspėjo dėl galimo Rusijos fosfatų kainų augimo ir nurodė naujausius mokslinius tyrimus, kurie ginčija kadmio kiekio ribojimo pagrįstumą. Vienas iš jų – Belgijos Leveno universiteto profesoriaus Eriko Smolderso (Erik Smulders), glaudžiai bendradarbiaujančio su Jungtiniu tyrimų centru, darbas, kuriame jis nurodo, kad griežtesnis nei 80 mg / kg kadmio kiekio ribojimas neprisidės prie metalo nusodinimo dirvožemyje.

Tikisi suburti blokuojančią mažumą

Arabų ir europiečių lobistams nepavyko įtikinti Europos Komisijos, tad sunku tikėtis, kad jiems pavyktų apginti trąšų gamintojų interesus Europos Parlamente, kuris yra labiau proekologiškas.

Jei ribojimai būtų patvirtinti, trąšų gamintojams liks vienintelė viltis – nacionalinės vyriausybės. Kad reglamentas įsigaliotų, jam turi pritarti mažiausiai 16 šalių. Šiuo metu ribojimams nepritaria Lenkija, Prancūzija, Olandija. Abejonių turi Bulgarija ir Rumunija. Tai teikia vilties suburti vadinamąją blokuojančią mažumą Europos Taryboje (mažiausiai keturios valstybės, atstovaujančios daugiau kaip 35 proc. ES gyventojų).

Europos Taryba 2017 m. gruodį patvirtino Europos Parlamento rekomendaciją, tačiau galutinio sprendimo nepriėmė. Šiuo metu vyksta derybos tarp Europos Komisijos, Europos Tarybos ir Europos Parlamento dėl galutinių standartų, nustatančių leistiną kadmio koncentraciją, priėmimo.

MŪ inf., Shutterstock nuotr.