Vilnius. Beveik pusė pasaulyje užauginamo augalų derliaus taip ir nepasiekia vartotojų – jį sunaikina kenkėjai ar ligos. Pasak „CropLife Lietuva“ vadovės Zitos Varanavičienės, tai –  ne tik statistika, o realybė, juntama ir Lietuvos ūkiuose.

Anot jos, miestų gyventojams augalų apsauga gali atrodyti tolima, tačiau būtent dėl pažangos šioje srityje šiandien turime pakankamai ir įperkamo maisto.

„Augalų sveikatai įtaką daro vis daugiau veiksnių – nuo klimato pokyčių iki intensyvios prekybos augalais ir sodinamąja medžiaga iš tolimų kraštų. Dėl to kenkėjai ir ligos plinta lengviau. Kai prarandamas derlius, tai reiškia ne tik nuostolius augintojams – tai lemia, kiek maisto pasiekia vartotojus ir kokia yra jo kaina. Todėl labai svarbu, kad ūkininkai galėtų laiku apsaugoti augalus ir išsaugoti kokybišką derlių“, – sako Z. Varanavičienė.

Lietuvoje fiksuojamos skirtingos grėsmės augalams – nuo invazinių šliužų iki naujų ligų ir sunkiai kontroliuojamų piktžolių. Nors jų pobūdis skiriasi, pasekmės panašios – mažėjantis derlius, prastėjanti užaugintų augalų ar augalinių produktų kokybė ir augančios sąnaudos.

Invaziniai šliužai gali per trumpą laiką smarkiai pažeisti daržovių ir uogų pasėlius – ypač jaunus augalus, todėl dalis derliaus gali būti prarasta dar augimo pradžioje.

Lietuvoje jau aptinkami ir nauji kenkėjai – pavyzdžiui, straubliukas (Otiorhynchus pseudonothus), kuris puikiai prisitaiko prie šalies klimato ir nebijo šalčio. Šis kenkėjas apgraužia lapus, o jo lervos dirvoje naikina šaknis, tad ūkiui ar sodui gali pridaryti rimtos žalos. Javų laukuose vis didesniu iššūkiu tampa ir pelinis pašiaušėlis – piktžolė, kurios kontrolė sudėtinga ir reikalauja vis daugiau išteklių.

Ypač didelį susirūpinimą kelia ligos, kurios ne tik mažina derlių, bet ir pablogina jo kokybę. Vienas pavyzdžių – cukrinių runkelių mažo cukraus sindromas, dėl kurio šakniavaisiai praranda cukringumą ir tampa netinkami perdirbimui. Tokiais atvejais problema tampa ne tik derliaus kiekis, bet ir jo vertė – ūkininkas gali užauginti produkciją, kurios nebegalima panaudoti. Vartotojui tai gali reikšti brangesnį arba sunkiau prieinamą cukrų parduotuvėje.

„Matome, kad tokių problemų daugėja, o jų valdymas tampa vis sudėtingesnis. Tam įtakos turi keli veiksniai, tarp jų – ir šylantis klimatas, sudarantis palankesnes sąlygas kenkėjams, ligoms ir piktžolėms plisti. Kai dėl jų prarandama dalis derliaus, tai gali reikšti ne tik nuostolius ūkininkams, bet ir mažesnį maisto kiekį bei aukštesnes kainas vartotojams“, – teigia Z. Varanavičienė.

Anot jos, plintant kenkėjams, ligoms ir piktžolėms, vien stebėsenos nepakanka – būtina taikyti veiksmingas apsaugos priemones, derinant sėjomainą, rūpinantis dirvožemio derlingumu, užtikrinant apsaugą nuo ligų ir kenkėjų. Priešingu atveju dalis derliaus gali būti prarasta arba netekti savo vertės, kaip jau matyti iš kai kurių ligų ar invazinių rūšių plitimo pavyzdžių.

Z. Varanavičienės teigimu, jau spėjome pamiršti, kad vos prieš 100 metų bado problema buvo opi daugelyje pasaulio šalių, nors planetoje gyveno 2,5 karto mažiau gyventojų. Tuo metu žemės ūkis buvo itin priklausomas nuo gamtos sąlygų, o nepalankūs orai ar augalų ligos sunaikindavo didelę dalį derliaus. Augalų apsaugos produktų atsiradimas leido ženkliai sumažinti derliaus nuostolius ir maisto švaistymą, padidinti ūkininkavimo efektyvumą ir užtikrinti maisto prieinamumą sparčiai augančiai pasaulio populiacijai. 

Ekspertė pabrėžia, kad nors visuomenė dažnai dar nepatikliai žvelgia į augalų apsaugos produktus, tačiau jie į rinką patenka tik po išsamių tyrimų, kurių metu vertinamas jų efektyvumas, saugumas žmogui ir poveikis aplinkai.

„Sukurti ir užregistruoti naujus augalų apsaugos produktus užtrunka ilgai, nes jie turi būti išsamiai ištirti ir įvertinti. Todėl ūkininkams prieinamos priemonės yra patikrintos ir saugios naudoti laikantis nustatytų reikalavimų. Svarbiausia – turėti galimybę jas taikyti ir tai padaryti laiku, nes būtent tai leidžia efektyviai apsaugoti derlių“, – pažymi Z. Varanavičienė.