Kėdainiai. Vilma Živatkauskienė su vyru Valdu ūkininkauja šalia vaizdingų Nevėžio apylinkių, aprašytų Česlovo Milošo knygoje „Isos slėnis“ – teritorijoje, kurioje identifikuotos europinės svarbos buveinės.

Vilainių seniūnijoje ekologiškai ūkininkaujantys ir mėsinius galvijus auginantys Živatkauskai yra tapę konkurso „Aplinkai draugiškiausias Baltijos ūkininkas 2015“ nacionaliniais nugalėtojais. Tai ūkininkai, kurie visada teikia prioritetą gamtai ir jos išsaugojimui.

Tačiau ūkininkai nuogąstauja, kad jeigu iki gruodžio 1 d. pagal galiojančias tvarkas saugomose ir patenkančiose į „Natura 2000“ teritorijose neiškirs pavienių medžių, kitais metais negaus išmokų.

Živatkauskai daugiau kaip 10 metų naudoja ir deklaruoja saugomoje teritorijoje pievos plotą, kurį įsigijo iš valstybės, tame plote yra medžių ir krūmų. Pievoje ganomi gyvuliai, dalis medžių iškirsta, dalis palikta gyvuliams – ganydamiesi turi pavėsį, taip užtikrinama galvijų gerovė.

V. Živatkauskienės teigimu, iš palydovinių nuotraukų Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) mato, kad pieva tikrai ganoma, bet Žemės ūkio duomenų centras, pamatęs medžius ar krūmus, uždėjo kodą NEP. Medžių ūkininkai nekerta, nes, pasak jų, geros agrarinės būklės reikalavimuose nenurodyta, kad pievose negali būti medžių ir krūmų. Šioje teritorijoje yra  kraštovaizdžio draustinis ir „Natura 2000“ teritorija, pagal deklaravimo sluoksnius galimas ekstensyvus galvijų ganymas šlapynėse.

V. Živatkauskienės deklaruojamoje teritorijoje negalima arti, persėti ir kitaip išdirbti ganyklų. Todėl yra ganomi galvijai, kurie neleidžia plėstis medžiams ir krūmams. Po krūmais auga įvairios žolės, apie 100 skirtingų augalų rūšių, pieva pasižymi bioįvairove.

Natūralios Živatkauskų ūkio pievos 

V. Živatkauskienė atkreipia dėmesį, kad kontrolinių žemės sklypų ribos kiekvienais metais kaitaliojamos jos neinformavus, dėl ribų pakeitimų mažėja plotas, o laukai yra sertifikuoti ekologinei gamybai, todėl ūkininkė nuolat sulaukia sankcijų.

„Atsižvelgiant į susiklosčiusią šalyje situaciją – pievų mažėjimą, manau, neteisinga tokių pievų, kur ganomi galvijai ir gausi bioįvairovė, neleisti deklaruoti ar reikalauti iškirsti medžius ir persėti saugomą teritoriją biologiniu požiūriu menkavertėmis žolėmis, juo labiau, kad ES reglamentai to nereikalauja. Įtraukimas į paramai netinkamus plotus yra vidinės įmonės tvarkos, kurios prisideda prie pievų mažėjimo Lietuvoje. Todėl prašau peržiūrėti mano atvejį ir padėti rasti sprendimą, pagal kurį galėčiau gauti atlygį už atliekamą darbą“, – į NMA kreipėsi V. Živatkauskienė.

Šia žinia V. Živatkauskienė pasidalijo socialiniame tinkle ir sulaukė didžiulės reakcijos.

„Problema yra ta, kad ganyklos ploto, kuriame yra medžių, neleidžia deklaruoti (kodas NEP), jokie kraštovaizdžio elementai ten neišskirti. Todėl, kad galėčiau deklaruoti, reikia medžius iškirsti, tiksliau su specialia technika susmulkinti. Po tokio technikos darbo laukas, kuris yra saugomoje ir „Natura 2000“ teritorijoje, taps arimu“, – konstatuoja V. Živatkauskienė.

Ji negali atsistebėti, kad pievos deklaruoti negali, kai iš kitų ūkininkų reikalaujama pievas atstatyti. O ir mokestis už žemę nuo šių metų tapo toks, kaip ir derlingos Kėdainių krašto žemės. „Tai liūdina ir skatina galvoti apie ūkininkavimo ir pievų, esančių Nevėžio slėnyje priežiūros, atsisakymą. Nors teritorija, kurioje ūkininkaujame, identifikuota kaip europinės svarbos buveinė, tokių pievų Lietuvoje likę apie 5 procentus“, – sako V. Živatkauskienė.  

Ji įsitikinusi, kad natūralių pievų galėjo būti gerokai daugiau, nes kiekvienais metais dėl ydingos žemės ūkio politikos iš ūkininkavimo pasitraukia vis daugiau smulkių ir vidutinių gyvulininkystės ūkių.

Vilmos Živatkauskienės ūkio galvijai ganosi kraštovaizdžio draustinyje ir „Natura 2000“ teritorijoje

Baltijos aplinkos fondo aplinkosaugos ekspertas Justas Gulbinas, matęs Živatkauskų pievas, socialiniame tinkle įvertino, kad šabakštynų juose nėra. „Visi plotai ganomi, pamažu kuriasi medžiais apaugusios ganyklos buveinė, kuri, beje, yra saugoma visoje Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje. Šie medžiai teikia pavėsį gyvuliams, paįvairina jų pašarą, didina bendrą bioįvairovę teritorijoje. Praeityje toks kraštovaizdis dominavo didelėje dalyje Europos.

ŽŪM reikalavimai sulipdyti pagal stambių augalininkystės ūkių norus iš esmės, kuriems tokie medžiai trukdo ūkininkauti. Turėtų būti remiamos ir tokios teritorijos, kuriose ūkininkaujama. O kad nebūtų deklaruojami bet kokie šabakštynai, kuriuose neūkininkaujama, tam yra kontrolės institucijos ir įvairūs įrankiai. Kaip piliečiai, kurių pinigais iš esmės remiamas visas žemės ūkis, turėtume palaikyti tokių ūkininkų prašymą ir poziciją, kad tokie plotai, kuriuose tikrai ūkininkaujama, būtų remiami“, – rašo J. Gulbinas.

Medžiai ir krūmai ganyklose sudaro sąlygas galvijams pasislėpti nuo kaitros

V. Živatkauskienei teko bendrauti su žemės ūkio ministru. Anot jos, susidarė įspūdis, kad jam nelabai svarbi ir aplinkosauga, ne tik žemės ūkis. „O pievų bioįvairovė ir išsaugojimas nelabai svarbūs ir aplinkos ministrui, nes bent jau būtų pasirūpinama, kad apie savo žemėse turimas gamtines vertybes ūkininkai būtų informuojami, pasiūlomos atitinkamos priemonės ar kompensacijos už gamtinių vertybių priežiūrą.

Paprasčiau sėdint Vilniuje pagal nuojautą braižyti naujus saugomų teritorijų plotus, ministrams dalyvauti moderniuose „ateities maisto“ vakarėliuose, nesistengiant išsaugoti kas tikra ir vertinga. Svarbu suprasti, kad bioįvairovės nykimo nesustabdys parodomosios vienkartinės talkos ir akcijos – tai gali sustabdyti tik kaimo žmogus, nes tai darbas kasdien, nežiūrint, ar tuo metu tau norisi dirbti ar ne“, – reziumuoja V. Živatkauskienė.