Vilnius. Telšių rajono ūkininkų sąjungos nariai teigia, kad keičiama tręšimo mėšlu ir srutomis tvarka didina administracinę naštą. Gegužę jie planuoja akciją Vilniuje, kurios metu ketina pristatyti „mėšlo tręšimo planą“.

Akcija planuojama prie Žemės ūkio ministerijos gegužės 14 d. Pasak organizatorių, akcijos metu bus pristatytas parengtas tręšimo mėšlu planas ir praktiškai parodyta, kodėl dabartinės formos planai neturi realios įtakos ūkininkavimo sprendimams.

Žemdirbiai sako norintys atkreipti dėmesį į tai, kad siūlomas reikalavimas grąžinti privalomus mėšlo tręšimo planus tampa formalia procedūra, nekuriančia realios pridėtinės vertės nei aplinkosaugai, nei agronominiams sprendimams ūkiuose. „Šis mėšlo tręšimo planas nekeičia nei vieno sprendimo ūkyje. Jis reikalingas ne laukui, o stalčiui“, – teigia Telšių rajono ūkininkų sąjungos atstovė Zita Dargienė.

Anot jos, pagal galiojančias ir siūlomas metodikas, ištręšiamo mėšlo kiekiai nepriklauso nuo tokių esminių agronominių veiksnių kaip planuojamas derlius, dirvožemio savybės ar azoto poreikis. „Todėl pats planas praranda esmę kaip sprendimų priėmimo įrankis ir lieka tik dokumentų patikrinimams. Ūkininkų bendruomenė pabrėžia, kad vietoje formalių reikalavimų būtinas dialogas ir praktika grįsti sprendimai.

Anksčiau socialinių partnerių siūlytas bendras vizitas į realų ūkį, siekiant įvertinti mėšlo tvarkymo praktiką, neįvyko dėl institucijų nenoro. Į renginį oficialiai kviečiami Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija.

Nesipriešiname tvarkai – priešinamės imitacijai. Jei mėšlo tręšimo planas neturi įtakos realiems sprendimams, jis neturi būti privalomas“, – pabrėžia Z. Dargienė, pridurdama, kad akcijos metu ketina pateikti konkretų pavyzdį, leidžiantį įvertinti skirtumą tarp teorinio dokumento ir realių ūkininkavimo sprendimų.

Pasak jos, žemdirbiai neprieštarauja aplinkosauginiams tikslams, tačiau ragina taikyti realiai veikiančias priemones. Ūkininkė primena, kad prieš porą metų Telšių rajono ūkininkų sąjunga organizavo piketą su mėšlo karučiais dėl mėšlo tręšimo termino paankstinimo ir tręšimo plano naikinimo tręšiantiems mėšlu ar srutomis prie Aplinkos ministerijos.

„Per minėtą laikotarpį dirba jau ketvirtas žemės ūkio ministras, mėšlo ir srutų aprašas keistas septynis kartus. Dar porą kartų buvo bandyta pakeisti, bet nepavyko ir šiuo metu jis vėl yra keičiamas. Derinamas su visuomene, tačiau į šešioliką socialinių partnerių pateiktų pastabų eilinį kartą visiškai neatsižvelgta.

Dabartiniu pakeitimu planuojama grįžti į situaciją, buvusią prieš dvejus metus, kai tręšimo plano būtų reikalaujama iš trešiančių virš 30 ha vien tik mėšlu ar srutomis. Žemės ūkio ministerijos noras įteisinti tręšimo planą tręšiantiems vien tik mėšlu ar srutomis virš 30 ha yra perteklinė ir administracinė našta, nes visame pasaulyje tręšimo planu yra apskaičiuojamas ne mėšlo kiekis, o subalansuotas mineralinių trąšų kiekis, atsižvelgiant į įvairius kintamuosius, tarp kurių vienas iš kintamųjų – panaudotas mėšlo kiekis.

Planuojamą panaudoti mėšlo kiekį ūkininkai apskaičiuoja tikrai ne tręšimo planu, bet tirdami mėšle esantį azotą, arba taikydami ministro patvirtintas azoto normas pagal galvijų rūšį, arba nustatydami mėšlo skleidimo plotą pagal laikomą gyvulių skaičių. Tręšimo planas yra nereikalinga administracinė našta. Jis parengiamas tik atvykus tikrintojui ir visiškai neturi jokios įtakos ištręšiamo mėšlo kiekiui.

Nors keičiamame mėšlo apraše bandoma įteisinti, kad ištręšiamo mėšlo kiekis sudarant tręšimo planą turi priklausyti nuo planuojamo gauti derliaus, mėšle esančio azoto kiekio, azoto reikmės planuojamam gauti derliui, priešsėlio, dirvožemio tipo, granuliometrinės sudėties, azoto kiekio, esančio mėšle, dirvožemio tyrimų, tai visiškai prieštarauja  Vieningai tręšimo planų sudarymo metodikai, netgi tai pačiai PPIS sistemoje sukurtai tręšimo planų sudarymo programėlei“, – sako Z. Dargienė.

Pasak ūkininkės, nors Vyriausybei ir Seimo Kaimo reikalų komitetui Ministerija yra pateikusi raštą, kuriame, be kita ko, teigiama, kad biurokratinė našta mažinama ir yra atsisakyta reikalavimo rengti tręšimo planus, kai laukai tręšiami tik mėšlu ir (ar) srutomis, vis dėlto galiojanti tvarka įpareigoja parengti tręšimo planus tręšiantiems virš 30 ha tam tikrus augalus leidžiama mėšlo norma, kurioje yra 170 kg N/ha.

„Pavyzdžiui, norint patręšti virš 30 ha auginamų smulkių ar sėklinių bulvių 170 kg N/ha vien mėšlu – reikia parengti tręšimo planą. Tačiau norint patręšti tokia pačia norma mėšlu dideles bulves, tręšimo plano jau nereikia. Taip pat leidžiama be tręšimo plano tręšti vien tik mėšlu virš 30 ha atskirai auginamų vikių ar avižų 170 kg N/ha norma, tačiau jei bus norima patręšti vikių-avižų mišinį vien tik mėšlu, kuriame bus 170 kg N/ha, tai jau tręšimo planas bus reikalingas. Čia tik pora paradoksalių pavyzdžių – jų yra žymiai daugiau“, – vardija Z. Dargienė.