Agritechnica 21 11 15 Rovaltra-mobili-virsuje
Nuomonė
„Saugomų miškų plotai turėtų didėti“

Akademija, Kauno r. Viršūnių susitarimas Glazge dėl planetos miškų išsaugojimo atveria naujus horizontus Lietuvos miškams ir miškininkams, teigia Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros prof. dr. Gediminas BRAZAITIS:

Glazge (JK) įvykusioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP26) vienas svarbiausių pasaulio vadovų pasirašytų dokumentų – susitarimas iki 2030 metų sustabdyti planetos miškų naikinimą. Palaikymą šiai iniciatyvai pareiškė per 100 lyderių,  kurių atstovaujamose šalyse auga daugiau kaip 85 proc. visų pasaulio miškų, įskaitant Amazonės drėgnąsias atogrąžų girias, Kanados borealinius miškus, Kongo baseino drėgnuosius miškus.

Susitarta iki 2030 m. sustabdyti miškų naikinimą tam bendroje sumoje skiriant 20 mlrd. Eur. Tai išties milžiniška suma, kuri padės pasodinti milijonus medžių, išsaugoti vertingas buveines, atlikti svarbius, gamtą tausojančius darbus.

Dimedium 21 11 03+ Bioversija 21 12 30

Šiame kontekste Lietuvos gyventojams taip pat kyla naujų klausimų, kodėl toks išskirtinis dėmesys skiriamas būtent Amazonės miškams, kas artimiausią dešimtmetį keisis mūsų miškininkystės sektoriuje.

Naikinimo mastas – sunkiai suvokiamas

Glazgo susitarimu iki 2030 metų sustabdyti planetos miškų naikinimą pasauliui pasiųsta labai svarbi žinutė, reiškianti, kad miškų išsaugojimui kreipiamas vis didesnis dėmesys. Tai įrašyta į tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos ir Lietuvos politines dienotvarkes. Tačiau labai svarbu, kad nebūtų atsitraukiama nuo užsibrėžtų tikslų, kad skambūs politikų pažadai nebūtų pamiršti.

Siekis saugoti Amazonės miškus kartu turi ir simbolinę reikšmę, ir realiai gyvybiškai svarbus, nes Amazonė globaliu mastu padeda stabdyti didėjančias anglies emisijas. Šie miškai – pasaulyje didžiausia ir turtingiausia rūšimis tropinių miškų ekosistema. Ji suteikia namus daugiau nei 3 milijonams augalų ir gyvūnų rūšių.

Dabartinis Amazonės miškų naikinimo mastas yra netgi sunkiai suvokiamas. Vien tik per paskutinius metus buvo „išmiškinta“ daugiau nei 11 tūkst. kvadratinių kilometrų. Kitaip tariant, po vieno futbolo stadioną per minutę. Natūralūs miškai paverčiami žemės ūkio naudmenomis. Iš miško „atkovotuose“ plotuose aktyviai plėtojama ir naudingųjų iškasenų gavyba. Tokių didelių miškų išnykimas reiškia ne tik pasikeitusį anglies balansą. Dėl sumažėjusio garinimo pasikeičia kritulių balansas daug didesniame nei šie miškai plote, daugelis unikalių rūšių negrįžtamai prarandamos.

Nėra taip, jog Brazilijos valdžia laisvai leidžia naikinti miškus. Įstatymai šalyje gan griežti, ir miško savininkui leidžiama paversti žemės ūkio paskirties žeme tik 10 proc. valdomo miško ploto. To turėtų pakakti šeimos ūkiui. Tačiau iki šiol šis reikalavimas buvo lengvai apeinamas, likusį mišką parduodant kitiems savininkams.

Vienos krizės nevalia spręsti kitos sąskaita

Medžių kirtimas neabejotinai prisideda prie klimato kaitos, nes miškai pajėgūs sugerti daug anglies dioksido.

Šiuo metu žmonija susiduria su dviem didelėmis krizėmis – globalios klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo. Abi šias krizes sieja miško ekosistemų transformacija ir nykimas. Labai svarbu suprasti, jog vienos krizės negalima išspręsti kitos sąskaita. Dėl šios priežasties siekiama išsaugoti planetos miškus, didinti jų plotus, kad iki 2050 m. pasaulio šalių išskiriamos anglies emisijos taptų lygios nuliui.

Prireiks daugiau miškininkystės lyderių

Lietuvoje jau ilgą laiką miškų kertama mažiau, nei padidėja jų tūris. Tačiau nors vidutinis medyno tūris, tenkantis 1 ha, Lietuvoje didėja, tai nereiškia, jog galime nusiraminti. Seni miškai yra vertingiausi biologinei įvairovei, juose užkonservuotas didžiausias anglies kiekis. Šiuo metu vyksta Nacionalinio miškų susitarimo procesas, kurio metu tikimasi pasiekti susitarimą dėl miškų ateities. Pagal Europos žaliojo kurso nuostatas saugomos teritorijos turėtų apimti 30 proc. šalies ploto. Vadinasi, saugomų miškų plotai turėtų didėti. Lietuvoje išskirtos natūralios miško buveinės, kurios specialiai suformuotose Natura 2000 teritorijose turėtų būti saugomos labai griežtai.

Kita vertus, Lietuvos miškingumas nuo 2003 m. padidėjo 2,2 proc. Esame šalis, kurioje miškų plotas jau ilgą laiko intervalą didėja. Galėjo jis didėti dar sparčiau, tačiau nemažai savaime užaugančių plotų buvo grąžinti atgal į žemės ūkio naudmenas, nes ūkininkams už geros agrarinės būklės plotų palaikymą skiriamos išmokos.

Klimato kaitos krizę galime spręsti valdydami anglies ciklą, siekdami, jog jos į atmosferą patektų mažiau nei yra užkonservuojama. Yra dvi koncepcijos, kaip tą galime pasiekti. Pirmoji siūlo mažinti iškastinio kuro naudojimą, jį pakeičiant atsinaujinančiais ištekliais, t.y. biokuru, taip pat konservuojant anglį ilgalaikiuose medienos produktuose, pvz. statybose ir balduose.

Antroji koncepcija siūlo didinti anglies kaupimąsi miškuose. Senų miškų išsaugojimas, didėjantys medienos kiekiai miškuose turėtų užtikrinti ilgalaikį anglies užrakinimą miško ekosistemoje.

Pirmoji idėja yra susijusi su didesniu miškų naudojimu, antroji – su jų išsaugojimu. Jeigu prisiminsime, jog biologinės įvairovės nykimas yra lygiavertė problema, tai biologinę įvairovę galime išsaugoti tik griežtai saugodami miško ekosistemas. Turbūt abi koncepcijos yra savaip teisingos, ir nė viena neturėtų būti dominuojanti, tačiau šių dviejų krizių sprendimas glūdi mūsų visuomenės gebėjime susitarti. Tai – didžiausias iššūkis.

Taigi, miškininkystė keičia savo esmę ir prasmę. Neužtenka kalbėti apie tolygų miškų naudojimą ir medienos produktų tiekimą, kad ir kaip tas būtų pelninga. Miškininkas yra miško ekosistemų kūrėjas, inžinierius, formuojantis klimato kaitai atsparius ir tvarius miškus, saugantis biologinę įvairovę ir kuriantis miškus, patrauklius visuomenei. Visos šios užduotys gula ant miškininkystės specialistų pečių bei priklauso nuo jų žinių bei kompetencijų.

Šiuo metu daugelis šalių turi vienokių ar kitokių su miškininkyste susijusių problemų. Tačiau jei turime ambiciją tapti lyderiais, nepakanka vien lygiuotis net ir į pačius geriausius. Galime tam tikrus miškininkystės principus perimti iš Vokietijos, gamtosaugos dalykų mokytis iš skandinavų, miestų miškininkystės žalinant žaliąsias erdves – iš Singapūro. Tačiau turime surasti savą, lietuvišką kelią tapti tvariais – suderinti klimato ir biologinės įvairovės išsaugojimo klausimus,  visuomenės gerovę ir vien Lietuvai sakralius, unikalius dalykus.

Pagal VDU ŽŪA inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kuri ekoschemų priemonė jums būtų priimtiniausia?
Visos apklausos