Kaunas. Lietuvoje jau leidžiama gaminti produktus ne tik iš kanapių sėklų ir pluošto, bet ir iš kitų šio augalo dalių, taip pat jais prekiauti, tačiau iki šiol nėra nei tokios gamybos, nei žaliavų tyrimų ir kontrolės taisyklių. 

Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos (KAPVIA) direktorius Rimantas Čiūtas sako, kad nežinomybė stabdo šios srities plėtrą.

Iki 2021-ųjų lapkričio Lietuvoje kanapių aliejų, ekstraktų ir tinktūrų produkcija traktuota kaip narkotikai.

Perdirbti ne tik pluoštinių kanapių sėklas ir pluoštą, bet ir visas kitas augalo dalis, Seimas leido pernai birželį – priimtas naujos redakcijos Pluoštinių kanapių įstatymas. Tačiau poįstatyminių aktų iki šiol nėra, nors pavasaris ne už kalnų, augintojai ir perdirbėjai privalo planuoti veiklos apimtis.

„Teisinio reguliavimo neapibrėžtumas, žinoma, turi įtakos kanapių verslui. Lėšas investuoti planuojantys žmonės turi žinoti žaidimo taisykles konkrečiai. Tikėjomės, kad įsigalios pažangus įstatymas, atitinkantis naujas pasaulines pluoštinių kanapių teisinio reguliavimo normas. Tačiau viskas stoja“, – komentuoja R. Čiūtas.

Jis įžvelgia kelias poįstatyminių aktų kūrimo vilkinimo priežastis. Viena jų, pasak KAPVIA direktoriaus, kad biurokratija nori apsidrausti.

„Kuriant pažangaus įstatymo įgyvendinimo tvarką, matyt, labiau reikėtų orientuotis į pagrindinius jo teiginius, o ne į kai kurių šalių tarptautinę patirtį ar prieš 50–60 metų priimtas konvencijas. Poįstatyminius aktus kuriantys žmonės kaip karštą bulvę mėto dokumentus vieni kitiems. Reikia tarpinstitucinio bendradarbiavimo, o pas mus visi reikalus tvarko žinybiškai“, – teigia R. Čiūtas.

KAPVIA, pasak asociacijos direktoriaus, pateikė pasiūlymus, kas turėtų prižiūrėti kanapių verslą.

„Paaiškėjo, kad papildomų kontrolės institucijų kurti nebūtina. Dabartinio teisinio reguliavimo užtenka, kad verslas galėtų dirbti. Įstatyme aiškiai pasakyta, kad visas kanapės augalas legalus, jame nėra nelegalių dalių, tad taip pat legalūs visi perdirbimo būdai ir produkcija, jeigu neviršijama nustatyta THC (tetrahidrokanabinolio) norma (0,2 proc.). Šiuos dalykus turi atspindėti ir poįstatyminiai aktai. Reikia aiškiai pasakyti, kad laikomasi jau egzistuojančios rinkos priežiūros tvarkos“, – sako R. Čiūtas.

Kai kur bandoma perlenkti lazdą

Pavyzdžiui, iš kanapių žaliavų gaminamus maisto produktus ar pašarus galėtų kontroliuoti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kosmetiką – šios srities priežiūros įstaigos ir pan.

Pasak R. Čiūto, šie asociacijos pasiūlymai Vyriausybę, atrodo, tenkino. Tačiau kai kuriose srityse bandoma perlenkti lazdą. Tarkime, mokslo tyrimų reikmėms skirtas pluoštines kanapes Sveikatos apsaugos ministerija siūlo auginti uždaruose šiltnamiuose ribojant augalų skaičių, kas visiškai nelogiška.

„Mokslininkams reikia atlikti naujų veislių produktyvumo tyrimus. O kaip jiems tai daryti ribojant augalų skaičių? Yra pasaulinė patirtis, kai į tyrimus įtraukiami ir ūkiai. Pavyzdžiui, Izraelyje apie 1 tūkst. ūkininkų kartu su mokslo įstaigomis dalyvauja kanapių veislių bandymuose ir už tai gauna papildomų lėšų. Aišku, yra ir kontrolė. Viskas prasideda laukuose, o ne nuo šiltnamiuose auginamų kanapių. O pas mus pasiūlyta, kad mokslo institucija tyrimams galėtų auginti iki 20 augaliukų“, – pasakoja R. Čiūtas.   

Tiesa, jis esamiems ir būsimiems pluoštinių kanapių augintojams turi ir gerų naujienų: nuo 2023 m. Europos Sąjunga (ES) žada 1,5 karto padidinti leidžiamą THC kiekį kanapėse (nuo 0,2 iki 0,3 proc.), už pasėlius žadama parama.

Tai reikšminga, nes labai išsiplės leidžiamų kanapių veislių asortimentas, bus galima auginti produktyvesnes veisles, turinčias daugiau biologiškai vertingų medžiagų.

Dabar ES registruota apie 70 pluoštinių kanapių veislių, o padidinus leidžiamos veikliosios medžiagos kiekį, tikėtina, jų pasiūla padidės kelis kartus.

„Šis sprendimas rodo, kad nematoma grėsmės leidžiamą THC kiekį padidinti 1,5 karto, o mūsų biurokratų apsidraudimas perdėtas“, – teigia R. Čiūtas. 

Seimo komitetas ragina greičiau leisti gaminti kanapių produktus

Ministerijoms jau kelis mėnesius neparengiant Pluoštinių kanapių įstatymo poįstatyminių teisės aktų, parlamentarai valdininkus irgi skubina tai padaryti, kitaip, pasak jų, nukentės verslai. 

Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius tvirtina, kad įstatymui įgyvendinti reikalingus nutarimus, įsakymus ir tvarką parengti bei suderinti sunku.   

„Institucijos tiesiogiai atmetinėjo bet kokią iniciatyvą ir nederino teisės aktų, kol neįsikišo Vyriausybės kanceliarija“, – per Seimo Kaimo reikalų (KRK) komiteto posėdį sakė jis. 

Kancleris pabrėžė, kad vidinės diskusijos jau baigiamos, netrukus projektai bus pateikti derinti viešai. „Dabar sukasi trečias derinimų ratas, nes gavome nemažai pastabų. Tik vėliau bus formaliai derinama“, – pabrėžia V. Aleknavičius. 

„Klausimas turi būti išspręstas, kad žmonės galėtų pradėti dirbti ir uždirbti, nes greitai pavasaris, prasidės sėja“, – KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis ministerijų atstovus ragino dirbti greičiau. 

Pluoštinių kanapių produktų gamybą, jų tiekimą rinkai ir THC kiekį prižiūrėti turi Vyriausybės įgaliota institucija, tačiau ji dar nepaskirta. 

Taip pat nenustatyti leistini THC kiekiai pluoštinių kanapių produktuose. Juos gaminti ir tiekti rinkai leidžiama tik tais atvejais, kai THC kiekis neviršija 0,2 procento.

Perdirbėjų yra, reikia daugiau žaliavos

2020 m. dėl nežinomybės, ar bus priimtas naujas Pluoštinių kanapių įstatymas, ir užsitęsusių jo priėmimo procedūrų šių augalų plotai stipriai sumažėjo, palyginti su ankstesniais metais.

Kalbėdamas apie artėjantį pavasarį ir svarstydamas, kiek šiemet pluoštinių kanapių gali būti pasėta, R. Čiūtas sako, kad žaliavos paklausa didesnė negu pasiūla. Todėl augintojams atsiveria galimybė plėsti kanapių plotus.

„Lietuva planuoja smarkiai išplėsti ekologinių ūkių skaičių ir plotus. Tiesiausias kelias žemės ūkio naudmenas pritaikyti ekologinei žemdirbystei – auginti pluoštines kanapes, nes joms nereikia pesticidų, augalai gerai nukonkuruoja piktžoles, ilgos kanapių šaknys iš gilesnių dirvos sluoksnių į viršų pakelia maisto medžiagas, kurias vėliau gali pasisavinti kiti sėjomainos augalai“, – pasakoja jis.

KAPVIA direktorius pabrėžia, kad šiuo metu Lietuvoje didelės kanapių sėklų perdirbimo galimybės, ypač ekologiškų. Pavyzdžiui, Kauno rajone veikianti įmonė pajėgtų perdirbti keturis kartus daugiau ekologiškų kanapių sėklų negu dabar.

Žaliavos įmonė atsiveža iš Estijos, Latvijos, Lenkijos ar Ukrainos, bet galėtų nupirkti vietinės, jeigu jos būtų daugiau. Ir tokia įmonė mūsų šalyje ne vienintelė.

„Ūkininkams nereikia galvoti, kur realizuoti kanapes. Yra įmonių, gebančių gaminti kokybišką produkciją ir realizuojančių ją visame pasaulyje. Reikia tik žaliavos. Būtų kvaila, jeigu ją vežtųsi iš kitų šalių“, – samprotauja R. Čiūtas.

Jis priduria, kad kanapių auginimo plėtrą gali paskatinti ir tai, jog Žemės ūkio ministerija už ekologiškus šių augalų plotus ketina skirti paramą.