Paramos dalybos stambiesiems ir smulkiesiems. Diskusija tęsiasi
2020-04-10

Kaunas. Nuomonių apie išmokų dydžius yra įvairių: vieniems atrodo, kad daugiau remiami smulkūs ūkiai, kiti teigia, kad didžiąją paramos dalį susišluoja stambieji. O ką rodo skaičiai?

Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) palygino kelių skirtingo dydžio ūkių per pastaruosius trejus metus gautų išmokų dydžius, norėdama įrodyti, kad smulkesni ūkiai gauna sąlyginai daugiau. Ir tai, LŽŪT bei Lietuvos grūdų augintojų asociacijos nuomone, esą visiškai teisinga. 

"Lietuvoje vis dar populiari nuomonė, kad stambieji ūkininkai susirenka didžiąją dalį ES paramos, o smulkieji gauna tik trupinius, o Žemės ūkio ministerija niekaip jų neremia ir yra palikusi likimo valiai. Tačiau skaičiai sako ką kitą. Panaudojome paskutinių 3 metų patvirtintus tiesioginių išmokų dydžius ir palyginome 30 ha, 90 ha, 270 ha ir 810 ha javų plotus deklaruojančių jaunųjų ūkininkų valdomų ūkių potencialiai gaunamas vidutines tiesiogines išmokas. Šiuose augalininkystės ūkiuose 10 proc. ploto auginami baltyminiai augalai, 30 proc. ploto apsėta sertifikuota sėkla", - pranešime teigia LŽŪT.

LŽŪT skaičiavimu, rezultatai tokie: šiuo metu taikomos smulkiųjų ūkininkų priemonės 30 ha deklaruojančiam ūkiui 2019 m. užtikrino net 37 proc. didesnes vidutines tiesiogines išmokas (240 Eur/ha) nei 270 ha deklaruojančio ūkio (151 Eur/ha), o 90 ha ūkio (200 Eur/ha) - 33 proc. didesnes už 810 ha ūkio (134 Eur/ha). LŽŪT skaičiavimu, 30 ha ir 810 ha ūkių skirtumas siekia net 44 proc.

LŽŪT teigimu, per paskutinius 3 metus 30 ha ūkio vidutinės tiesioginės išmokos didėjo 7,14 proc. o 810 ha ūkio - 3,88 proc., t.y. panašiai tiek, kiek didėjo visas tiesioginių išmokų vokas.

"Oficialiai skelbiama, kad vidutinės tiesioginės išmokos Lietuvoje siekia 186 EUR. Šį skaičių akylai seka žemės nuomotojai. Tačiau akivaizdu, kad vidutinės ir didesnės už vidutines tiesioginės išmokos mokamos tik smulkiausiems ūkiams", - tokia yra LŽŪT nuomonė.

Portalas manoukis.lt kreipėsi ir į Žemės ūkio ministeriją, kad ji pateiktų savo skaičiavimus ir nuomonę,kokie Lietuvos agrarinės politikos prioritetai - remti visus ūkius vienodai ar ne? Ar ŽŪM sutinka su LŽŪT išsakoma nuomone, kad smulkieji ūkiai remiami labiau?

Žemės ūkio ministerijos parengtas komentaras:

Lietuvos žemės ūkio politika yra glaudžiai siejama su ES Bendrąja žemės ūkio politika. Tiek žemės ūkio, tiek kaimo plėtros iššūkiai yra nuolat sprendžiami. Vienas iš 2014-2020 m. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros prioritetų – išlaikyti smulkiųjų ir vidutinių ūkių gyvybingumą.

Lietuva, nuo 2014 m. nusprendė pasinaudoti alternatyvia bei teisingesne smulkiųjų ir vidutinių ūkių atžvilgiu paramos perskirstymo schema, t. y. skirti 15 proc. (2014 m. – 10 proc.) bendros tiesioginių išmokų lėšų sumos išmokai už pirmuosius 30 hektarus. Šios priemonės tikslas – mažinti pajamų atotrūkį tarp smulkiųjų ir stambiųjų ūkių, kurių pajamos iš hektaro yra vidutiniškai didesnės nei smulkiųjų. Šios išmokos taikymas mokant didesnes išmokas smulkiesiems ūkininkams taip pat yra efektyvi priemonė mažinant socialinę atskirtį kaime.

Be to, nuo 2015 m. Lietuvoje yra mokamos tiesioginės išmokos jauniesiems ūkininkams. Tokią išmoką gali gauti ne vyresni kaip 40 metų amžiaus ūkininkai, kurie žemės ūkio valdą kuria pirmą kartą arba yra įkūrę ne anksčiau kaip prieš 5 metus. Tačiau ir šiuo atveju yra ploto ribojimas: didžiausias remtinas plotas - 90 ha. Šis maksimalus 90 ha plotas buvo nustatytas Europos Komisijos, siekiant paremti smulkų ir vidutinį jaunąjį ūkininką žemės ūkio veiklos pradžioje.

Taip pat nuo 2015 m. Lietuvoje pradėtas savanoriškos susietosios paramos taikymas. Tai - papildomos tiesioginės išmokos pareiškėjams už einamųjų metų gamybą. Lietuva susietajai paramai skiria maksimalią leistiną sumą - 15 proc. tiesioginių išmokų bendros sumos. Didžioji dalis šių lėšų (apie 69,3 proc.) yra skiriama gyvulininkystės sektoriui, kuris pasižymi mažesniais pagal plotą ūkiais palyginti su augalininkystės krypties ūkiais.

Remiantis 2016-2019 m. tiesioginių išmokų mokėjimo duomenimis, 2016 m. vidutinis tiesioginių išmokų dydis už 1 žemės ūkio naudmenų (ŽŪN) hektarą Lietuvoje sudarė 153,4 Eur, 2017-2018 m. – 163,0 ir 163,4 Eur atitinkamai, 2019 – 168,1 Eur.

Vertinant tai, kad Lietuvoje dominuoja mišrūs ūkiai, tiksliai pasakyti, kokio dydžio išmoką, tenkančią vienam hektarui žemės, ūkio subjektas gauna, yra gan sudėtinga. Priklausomai nuo ūkio struktūros, net to paties ūkio dydžio pagal ha žemės ūkio subjekto gaunama išmoka skiriasi. Remiantis išmokų mokėjimo duomenimis, buvo suskaičiuoti vidutiniai tiesioginių išmokų dydžiai, tenkantys 1 ŽŪN ha, skirtinguose pagal ŽŪN plotą ūkiuose (1 lentelė).

Iš 1 lentelės  matyti, kad 2016-2019 metais išmokos dydis ūkiuose iki 30 ha yra didžiausias ir didėja kasmet (nuo 183 Eur/ha 2016 m. iki 203 Eur/ha 2019 m.). Minėto dydžio ūkių vidutinė išmoka vienam ŽŪN ha yra apie 20 proc. didesnė, nei Lietuvos vidutinė (2019 m. – 168 Eur).

Vienos mažiausios išmokos, tenkančios 1 ŽŪN ha, yra ūkiuose nuo 500 iki 1000 ha, jų vidutinė išmoka 1 ŽŪN ha yra apie 20 proc. mažesnė, nei Lietuvos vidutinė (2 pav.).

2 pav. Vidutiniai tiesioginių išmokų dydžiai už vieną žemės ūkio naudmenų ha skirtingose ūkių grupėse

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad išmokas gauna ne hektaras, o žemės ūkio subjektas, todėl net labai stipriai perskirstant tiesiogines išmokas, smulkieji ūkio subjektai gauna sąlyginai nedaug.

Remiantis 2016-2019 m. išmokų mokėjimo duomenimis, buvo apskaičiuota, kiek vidutiniškai Lietuvoje tiesioginių išmokų gauna skirtingo pagal ŽŪN plotą dydžio ūkio subjektai (2 lentelė).

Žemės ūkio subjektai iki 30 ha vidutiniškai gauna iki 1,5 tūkst. Eur tiesioginių išmokų per metus (apie 62-65 proc. mažiau nei Lietuvos vidutinis ūkis – 3,9 tūkst. Eur (2019 m.)). Tuo tarpu tie, kurie valdo nuo 500 iki 1000 ha, vidutiniškai gauna apie 90 tūkst. Eur tiesioginių išmokų per metus, t. y. apie 23-25 kartus daugiau, nei vidutiniškai Lietuvoje.

Nepaisant to, kad smulkių ir vidutinių ūkių (iki 100 ha) tiesioginių išmokų dydis už 1 ŽŪN ha yra apie 10-20 proc. didesnis, nei vidutiniškai Lietuvoje, ir apie 40-50 proc. didesnis nei stambiųjų (500-1000 ha), jų gaunama bendra išmokų suma yra nepalyginamai maža.

Taip atsitinka dėl to, kad Bendrosios žemės ūkio politikos sukonstruotas tiesioginių išmokų modelis didžiąją dalimi susietas su ŽŪN plotu ir nulemia, kad Lietuvoje 95 proc. visų žemės ūkio subjektų gauna 50 proc. visų tiesioginių išmokų, tuo tarpu kita 50 proc. tiesioginių išmokų sumos dalis atitenka likusiems 5 proc. Lietuvos žemės ūkio subjektams, t. y. sąlyginai didelių ŽŪN plotų valdytojams (3 pav.).

Informacijos apie investicinės paramos sumą, tenkančią vidutiniškai vienam ŽŪN ha ar ūkiui, pateikti negalime. Tam reikėtų atlikti atskirą didelės apimties tyrimą, renkant duomenis iš unikalių paraiškų, taip pat reikėtų įvertinti unikalių paramos gavėjų gaunamą investicinės paramos dydį. Siekiant įvertinti, kiek Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos teikiamos paramos tenka smulkiems ir vidutiniams ūkiams (nes jų gyvybingumo palaikymas yra žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos prioritetas), informacija yra analizuojama pagal standartinės produkcijos (SP) dydį ir ūkininkavimo kryptį.

Kaip matyti iš 3 lentelėje pateiktų duomenų, 2014-2019 metais pagal veiklos sritį ,,Investicijos į žemės ūkio valdas“ smulkesni ūkiai pagal gautą vidutinę paramos sumą ūkiui žymiai atsilieka nuo stambiųjų, tačiau jiems skirta suma yra didesnė, nei patiems stambiausiems.

Šie duomenys leidžia manyti, kad išsikeltas ilgalaikis žemės ūkio ir kaimo plėtros prioritetas – smulkių ir vidutinių ūkių gyvybingumo palaikymas – yra nuosekliai vykdomas. Tačiau, kaip buvo minėta, siekiant šiuos duomenis interpretuoti visapusiškai ir daryti galutines išvadas, būtinas atskiras tyrimas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas, Jūsų nuomone, labiausiai lemia žemės ūkio paskirties sklypų kainą?
Orai