BASF A1 2024 06 19 Basf m1 2024 06 19
Nuomonė
M. Dubnikovas: darbuotojų trūkumą turės kompensuoti technologijos
Ekonomistas Marius Dubnikovas (ŽŪM nuotr.)

Vilnius. Technologijos žemės ūkyje ne išstums dirbančiuosius iš jų vietų, o tiesiog turės kompensuoti jų stygių, apie būsimus žemės ūkio iššūkius kalba ekonomistas, Vilniaus universiteto dėstytojas ir Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

Kalbėdamas praėjusią savaitę vykusioje konferencijoje „Dvidešimt Lietuvos kaimo ir žemės ūkio augimo metų“ jis priminė, kad per 20 metų Europos Sąjungoje Lietuvos žemės ūkis patyrė milžinišką transformaciją. „Dešimt kartų padidinti eksportą – labai retas sektorius gali tuo pasigirti“, – teigė jis.

Pasak jo, per 20 metų žemės ūkio aplinka labai keitėsi – tiek vietos rinka, jos ekonomika, darbuotojų statusas, poreikiai, tiek visas pasaulis. 

Bioversija 2024 04 26 m7

Žemės ūkiui teks pasistengti, kad priviliotų darbuotojų

Anot M. Dubnikovo, per 20 metų Lietuvos ekonomika pagal perkamosios galios paritetą pasistūmėjo maždaug tris kartus. Dabar pagal BVP vienam gyventojui esame aplenkę latvius, estus, lenkus, ispanus, graikus, portugalus, o taikiklyje – Kipras ir Italija. Jei tendencijos išliks panašios, vidutinis Lietuvos gyventojas galės pasigirti, kad jo dalis šalies ekonomikoje bus aukštesnė nei italo jau, tikėtina, 2028–2030 metais.

„Ką tai lems žemės ūkiui? Prisivilioti dirbti žmonių į žemės ūkį reikės pasistengti, nes kuo mūsų ekonomika kyla aukštyn, tuo didėja ir žmonių poreikiai bei lūkesčiai. Jam reikės darbo vietos su aukštosiomis technologijomis, darbo vietos, kuri kuria pridėtinę vertę ir, be abejo, sukuria pajamas, kurios reikalingos stiprioje ekonomikoje gyvenančiam žmogui“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

Analizuodamas dirbančių žmonių skaičių jis pastebėjo, kad nuo įstojimo į ES situacija stipriai keitėsi, o 2009 m. krizė dirbančių žmonių skaičių sumažino gana dramatiškai - jų sumažėjo apie 200 tūkstančių. 

„Susiklostė įdomi situacija – mes visiškai atsistatėme pagal dirbančių žmonių skaičių ir pretenduojame į tai, kad jų skaičius bus arti rekordo. Visa tai turėtume vertinti dar kitame kontekste. Nuo įstojimo į ES Lietuvoje žmonių sumažėjo 500 tūkst. Kokia vyksta takoskyra – žmonių skaičius sumažėjo dramatiškai, bet dirbančių žmonių skaičius liko tas pats.

Ką tai reiškia žemės ūkiui? Konkurencija dėl galinčių dirbti, kvalifikuotų žmonių bus didesnė ir sunkesnė. Čia atsiranda pokyčių, kuriuos matysime ateityje: technologijos yra raktas, kurį mes turime naudoti“, – teigė ekonomistas.

Pasak jo, neatsitiks taip, kad žmonių šiame sektoriuje nebereikės dėl technologijų, priešingai – technologijų reikės tam, kad kompensuotų dirbančių žmonių trūkumą. M. Dubnikovo teigimu, šis pokytis itin išryškėjo per pastaruosius metus.

Nuo darbuotojų neatsiejamas ir darbo užmokestis. Pranešėjas priminė, kad 2004 m. vidutinis darbo užmokestis bruto buvo 1200 litų, dabar jau neto yra 1 300 eurų. 

„Pokytis per ES narystės laikus – žvėriškas, kone 7 kartai. Tai irgi keičia visą Lietuvos ekonomiką ir žemės ūkį. Žemės ūkis, jei nebūtų padidinęs eksporto 10 kartų, niekaip negalėtų konkuruoti šiandieninėje aplinkoje, kur yra tiek išaugusios pajamos“, – sakė ekonomistas.

Vis dėlto, jo teigimu, žvelgiant į dabartį, ko gero, galima konstatuoti, kad situacija žemės ūkyje stabilizavosi, nors per 20 metų bangų būta įvairių: 2007 m. kviečių kainų didėjimas, 2020 m. grandinių trūkinėjimai, 2022 m. Rusijos ekonominis karas prieš ES.

„Žiūrint į 2024 m., ko gero, galima matyti, kad kaina stabilizavosi (...) Per 20 metų svyravimų, amerikietiškų kalnelių su kainomis buvo daug, tai keitė ūkių stabilumą“, – kalbėjo M. Dubnikovas, pridurdamas, kad 2009 m. krizė gerokai kilstelėjo ūkininkų žinių bagažą ir dabar su jais diskusijos jau tikrai aukšto lygio, o kartais prireikia ir „atsiversti vadovėlius ir pasiskaityti“.

Našumo didinimas – neišvengiamas

Ekonomisto teigimu, trečias šio amžiaus dešimtmetis visiems atnešė didžiulių iššūkių ir pokyčių. Vienas iš jų – COVID-19 pandemija, kuri, nors uždarė visus namie, tačiau staigiai kilstelėjo skaičiavimo mašinų kiekį, pagreitino interneto ryšius ir galiausiai atvedė dirbtinį intelektą, kuriuo naudosis ir žemės ūkis.

Dar vienas iššūkis – Rusijos ekonominis karas prieš ES. „Dujų kainos rodo, kad karas prasidėjo dar gerokai prieš vasario 24-osios invaziją – 2021 m. žiemą. Kaip analitikai niekaip nesupratome kas vyksta: dujos pradeda tekėti, nebeteka, kainos pradėjo šuoliuoti... Ūkininkai čia dalyvavo, puikiai jautėte, kai dujų kaina pakilo, turėjo stoti „Achema“, dėl sankcijų stojo „Lifosa“, trąšų kainos buvo kosminės“, – teigė pranešėjas.

Pasak jo, šis karas šiandien irgi jau yra laimėtas, o be iššūkių jis atnešė ir naujas technologijas, kurios taip pat ras vietą ir žemės ūkyje – atsinaujinančius energijos šaltinius, suskystintas dujas, vandenilį ir t. t.

„Kas toliau? Kas gali laukti už 20 metų ribos? Ekonomikoje visą laiką tas pats tik šiek tiek kitaip. Žemės ūkyje ko gero bus taip pat tik visiškai kitaip.

Neišvengiamas našumo didinimas. Pernai pasaulyje gyveno 8 mlrd. žmonių, šiemet – jau buvo 8,1 mlrd. Jiems neišvengiamai reikės maisto. Lietuvos žemės ūkis su savo eksportu gali atrodyti labai stipriai ir toliau prisidėti prie Lietuvos ekonomikos skatinimo.

Su tokiu žmonių skaičiaus augimu žemės ūkis turi prisitaikyti per didėjantį našumą, nes nėra kitos išeities. Čia ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio iššūkis“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

Jo nuomone, kad ir kokio nepasitenkinimo sulauktų žalinimas, ši tema niekur nedings, o problemą teks spręsti per technologijas ir našumą.

Tikėtina, kad keisis ir sektoriaus struktūra. „Ūkių stambėjimas, ko gero, bus viena neišvengiamų temų. Žvelgiant į tendencijas Europoje, našumas ir stambėjimas ko gero yra tai, kas turės gyventi kartu. Bet išskiriu kaip atskirą sektorių smulkių ūkių kūrimą ir tai susiję su našumu.

Žemės turime ribotai, bet gali atsirasti smulkių ūkių ,kurie bus labai nišiniai, galbūt šeimos verslai (...), kurie augins labai specifinius dalykus.

Aukštųjų technologijų diegimas neišvengiamas, trunka visą žmonijos istoriją, bet žemės ūkyje tai turėtų būti labai svarbi dalis“, – akcentus apie tai, ko tikėtis Lietuvos žemės ūkiui toliau konferencijos dalyviams dėliojo ekonomistas M. Dubnikovas.

Autorius: Asta Laukaitienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
Visos apklausos