Basf 2024 04 24 A1 Basf 2024 04 24 m1
Nuomonė
Lietuvos žemės ūkis turi turėti perspektyvią ateitį

Lietuvos ir visos Europos Sąjungos žemės ūkis susiduria su itin prasta situacija, o viena iš pagrindinių problemų, kurią girdžiu per susitikimus su savo šalies ūkininkų bendruomene – smarkiai mažėjančios ūkininkų pajamos, gaunamos iš jų vykdomos veiklos.

Šios pajamos traukėsi ir traukiasi tiek prie dabartinės ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP), tiek ir prie ankstesnės. Jei ir toliau nieko nedarysime, gaunantys mažesnes pajamas ūkininkai pasitrauks iš žemės ūkio sektoriaus, nes kas benorės ūkininkauti, kai iš sunkaus darbo gaunamas atlygis nepadengia gamybos išlaidų.

BŽŪP turi būti orientuota į ūkininkų tvarias pajamas

Manau, kad Europos Komisija turi užtikrinti, kad BŽŪP po 2027 m. biudžetas būtų gerokai dosnesnis ūkininkams, nes tik pakankami finansiniai ištekliai išlaikys gyvybingumą ir jaunimą žemės ūkyje. Juk energetiniai kaštai, trąšos ir darbo užmokestis Lietuvoje sparčiai didėjo, o tiesioginių išmokų šalies žemdirbiams dydis, palyginti su Europos Sąjungos senbuvių, vis dar nėra toks pats.

Lietuvoje smarkiai pabrangus maisto produktams, kurių kaina paaugo beveik 35 proc., visą viršpelnį pasidalijo prekybininkai, supirkėjai ir kiti maisto teikimo grandinės dalyviai. Skirtingai nei prekybininkai, ūkininkai negavo didesnių pajamų, todėl negalėjo padengti išbrangusių energetikos ir kitų išlaidų. Negana to, lengvatinė prekyba ar muitų sumažinimas, deja, irgi neturėjo jokios teigiamos įtakos ūkininkų pajamų padidėjimui.

Bioversija 2024 04 26 m7

Europos Sąjunga turi pagaliau priimti sprendimą dėl tiesioginių išmokų sulyginimo, nes šis klausimas vilkinamas jau 14 metų. Norėtųsi, kad tiesioginių išmokų klausimas būtų išspręstas, todėl būtų galima dėti tašką ir užmiršti, kad kažkada egzistavo išmokų skirtumai ūkininkams. Kitokiu atveju, ar verta ūkininkauti Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje? Gal verčiau važiuoti į Vokietiją ar Prancūziją, kur galima gauti gerokai didesnes išmokas?

Žemės ūkis, kaip ir pramonė – vienas iš kertinių Lietuvos ir kitų bendrijos šalių sektorių, kuris aprūpina kiekvieną iš mūsų kokybiškais ir įperkamais maisto produktais bei prisideda prie šalies biudžeto gausesnių pajamų.

Stengiuosi, kad šalies ūkininkų problemos būtų ne tik išgirstos, bet ir sprendžiamos

Tai, kad žemės ūkis susiduria su itin sudėtingomis problemomis, mums įrodo ir vis besitraukiantys skirtingi ūkio sektoriai. Vienas iš tokių – pienininkystės. Pieno gamintojai buvo priversti keisti veiklos sritį ar netgi bankrutuoti vien dėl to, jog valstybių narių nacionalinės valdžios ir iš dalies pati Komisija nesukūrė mechanizmų, kurie leistų ūkininkams, kurie gamina pieną, užtikrinti tvarias pajamas.

Kur matyta, kad pieną gaminantis ūkininkas iš supirkėjo gauna mažesnę už pagaminamo pieno savikainą sumą! Tai reiškia ne ką kita, o tai, kad pieno gamintojai yra priversti veltui atiduoti pagamintą pieną supirkėjams.

Šias ir kitas ūkininkų problemas išdėsčiau Žemės ūkio komisarui Janušui Wojciechowskiui, kuris apsilankė parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros (AGRI) komitete. Viliuosi, kad šios ūkininkų bėdos bus ne tik išgirstos, bet ir imamasi jas spręsti, jei norime, kad žemės ūkis išliktų stipriu sektoriumi Lietuvoje ir bendrijoje.

Ką pavyko pasiekti dirbant Europos Parlamente? Padidinti 30 proc. (960 mln. eurų) 2021-2027 m. ES bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) tiesioginių išmokų finansavimą. Juo siekiama užtikrinti tikslingą paramą mažesniems ūkiams ir suteikti daugiau lankstumo pritaikyti priemones prie vietos sąlygų.

Geros žinios dėl daugiamečių pievų

Gerų žinių dėl prievolės atkurti daugiametes pievas laukusiems ūkininkams – puikios naujienos iš Europos Parlamento.

Nacionalinė mokėjimo agentūra reikalavimą dėl daugiamečių pievų atkūrimo pripažins netekusiu galios – tokio pranešimo ūkininkai sulauks jau artimiausiomis dienomis. EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas didele balsų persvara pritarė Europos Komisijos deleguotam reglamentui dėl Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartų, kurie ir numato šiuos taisyklių pakeitimus.

Džiaugiuosi, kad ilga ir atkakli mūsų visų, o pirmiausiai – Lietuvos žemdirbių – kova dėl šios statistinės klaidos pagaliau atsipirko. Turiu abejonių, ar problema išspręsta galutinai, ar tik šiam BŽŪP laikotarpiui, juolab, kad gyvulininkystė Lietuvoje tebesitraukia. Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, auginamų galvijų skaičius metų pradžioje, lyginant su 2023 metais, Lietuvoje sumažėjo net 22 449 galvijais, tarpu kurių patenka buliukai, telyčaitės ir karvės. Kiaulienos sektorius taip pat traukėsi, tai išduoda gerokai mažesnis užaugintų kiaulių skaičius, kuris yra net 29 589 mažesnis nei praėjusių metų pradžioje.

Visgi, bent laikinai Lietuvos žemdirbiai gali lengviau atsikvėpti.

O būsimo Lietuvos žemės ūkio ministro laukia nemenkas iššūkis – atgaivinti Lietuvos gyvulininkystę. Kad daugiametės pievos taptų reikalingos dėl jose besiganančių gyvulių gausos. Nuoširdžiai linkiu, kad taip nutiktų jau artimiausiu laikotarpiu.

Sveikinu visą Lietuvos žemdirbių bendruomenę su dideliu pasiekimu! Esate tikrieji savo krašto šeimininkai.

Europos Parlamento narys Bronis Ropė

Bus apmokėta iš Europos Parlamento Žaliųjų / ELA politinės grupės sąskaitos.

Užsakymo Nr. 11576
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kokio senumo traktorių turite ūkyje?
Visos apklausos