Vilnius. Naujosios genominės technologijos galėtų padėti kovoti su kylančiais stichiniais reiškiniais, tačiau, mokslininkų teigimu, norint jas pasitelkti, derėtų atskirti genų redagavimą nuo genų modifikavimo.

Asociacijos „CropLife Lietuva“ teigimu, iki šiol Europos Sąjungoje (ES) naujosios genominės technologijos yra reglamentuojamos pagal genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) teisės aktus. Mokslininkai jau kuris laikas svarsto, jog naująsias genetines technologijas (NGT) derėtų atskirti nuo GMO. Manoma, kad tai galėtų padėti pagerinti ES ūkio našumą, sutaupyti lėšų bei užtikrintų mokslo plėtrą Europoje.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) direktorius dr. Gintaras Brazauskas įsitikinęs – NGT potencialiai gali pagerinti visas augalų savybes, kurias lemia genetiniai faktoriai. Svarbu suprasti, kad naujos savybės augalams gali būti suteiktos ne tik perkeliant genus (GMO), bet ir nežymiai pakeičiant – redaguojant augalo genome esančius genus (NGT).

Anot mokslininko, dabartinė augalų įvairovė – tiek sukultūrintų, tiek ir laukinių – per milijonus metų susiformavo būtent dėl tokių pakitimų. NGT padeda šį procesą paspartinti ir tiksliai valdyti.

„Šios technologijos potencialas išties didelis. Ir ne tik žemės ūkyje – jau skelbiami pirmieji sėkmingi genų terapijos rezultatai gydant žmonių paveldimas ligas. Neabejoju, kad per artimiausią dešimtmetį NGT padės sukurti ne tik derlingesnius, bet ir maistingesnius bei klimato iššūkiams atsparesnius augalus“, – teigia LAMMC direktorius.

Australijos mokslininkų tyrimų rezultatai rodo, kad genetinį atsparumą šalčiui tam tikruose augalų vystymosi tarpsniuose įmanoma pagerinti, o efektyviausias būdas yra NGT panaudojimas. Vis dėlto dr. G. Brazauskas pabrėžia, kad neturėtume tikėtis, jog ši technologija išspręs visus klimato kaitos iššūkius.

Jam antrina ir „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė. Anot jos, NGT leistų kurti augalų veisles, atsparesnes šalnoms bei kitiems ekstremaliems klimato reiškiniams.

Nors ES institucijos dirba ties reglamentavimo tobulinimu, kad atitiktų naujausius mokslo pasiekimus ir skatintų inovacijas, šiuo metu NGT taikymas ES yra apribotas, o diskusijos dėl reguliavimo tęsiasi ne vienerius metus. Anot G. Brazausko, teisėkūra ES net ir itin svarbiose srityse kaip gynybos užtikrinimas vyksta lėtai, todėl nenuostabu, kad ir NGT reguliavimas turi nueiti savo kelią, išklausant visas nuomones. 

„Labai svarbu, kad Europos sprendimų priėmėjai kuo greičiau įvertintų šių inovacijų potencialą ir suteiktų ūkininkams galimybę naudotis pažangiausiomis technologijomis, kad mūsų žemės ūkis galėtų efektyviai prisitaikyti prie klimato iššūkių ir išlikti konkurencingas globalioje rinkoje“, – sako Z. Varanavičienė.