Kaunas. „Žemės ūkis labai priklauso nuo meteorologinių, aplinkos sąlygų. Javus, kaip ir žmones, kankina įvairios ligos. Kai kurių iš jų pasekmė – žmonėms nuodingi grūdai. Tiesa paprasta – jeigu pasikliautume tik gamtos sprendimais, didelė dalis pasaulio badautų“, – pastebi įmonės „Agrokoncernas“ komercijos direktorius Arnas Radzevičius.

Taip jis reaguoja į  Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) komiteto siūlymą daugiau kaip 80 proc. sumažinti augalų apsaugos produktų, klasifikuojamų pavojingais, naudojimą žemės ūkyje. A. Radzevičiaus teigimu, tai būtų pražūtinga.

Mat ekspertai skaičiuoja, kad Lietuvoje naudojami augalų apsaugos produktų kiekiai, tenkantys vienam hektarui, ir taip nedideli, palyginti su Europos vidurkiu.

Kaip rodo mokslininkų prognozės, įvedus tik ribojimus ir nepasiūlius alternatyvų augalininkystės ūkiams, su maisto trūkumu susidurtų mažiausiai 22 mln. žmonių.

„Šiandienos ūkis – gerokai pasikeitęs. Ūkininkams ir patiems svarbu dirbti ekonomiškai efektyviai, tausoti aplinką, kurioje jie veikia. Juk ir jie valgo savo užaugintą maistą“, – sako A. Radzevičius.

Pasak jo, ūkininkai aktyviai seka naujienas ir ieško sprendimų, nes vis griežtėjantys reikalavimai kelia daugybę galvosūkių.

„Patys esame žemdirbiai, todėl susiduriame su tais pačiais iššūkiais, kaip ir visi. Numatėme, kad reikalavimai tik griežtės, todėl stengiamės būti žingsniu priekyje. Pernai atlikome tręšimo bandymus kintančia tręšimo norma. Naudodamiesi specialiais azoto sensoriais, kuriuose integruota pasėlių stebėjimo realiu laiku sistema, tręšėme tik tiek, kiek ir kur reikia“, – pasakoja A. Radzevičius.

Šių bandymų rezultatai patvirtino, kad tiksliosios sistemos padeda taupyti resursus, taip pat gerinti užauginamos produkcijos kokybę, didinti lauko potencialą ir gauti didesnį derlių. Mat azoto sensoriai leido sunaudojamų trąšų kiekį sumažinti iki 13 proc., o derlingumą padidino nuo 3 iki 6 proc., palyginti su įprastu tręšimu.

Tiems, kurie nedirba žemės ūkio sektoriuje, šis pokytis gali atrodyti nereikšmingas, tačiau A. Radzevičiaus teigimu, pavertus procentus realiu derliumi, tai sudarytų nuo 210 iki 420 tūkst. t grūdų, kurie duonos gaminiais padėtų aprūpinti daugiau nei milijoną žmonių visus metus. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad tiksliosios technologijos pritaikomos ne tik tręšiant, bet ir purškiant.

A. Radzevičius skeptiškai vertina kalbas, kad griežti ribojimai prisidės prie ekologinių problemų sprendimo. Pasak jo, paskutinius kelerius metus augalai tręšti nesubalansuotai, Lietuvos derlius auginamas kenkiant dirvai, t. y. augalai pasisavina daugiau reikalingų medžiagų, nei jomis buvo aprūpinti.

Nuėmus derlių šios medžiagos iškeliauja kartu su derliumi iš laukų. Taip prastėja dirvos našumas. Ji alinama, o tai sukelia neigiamų pasekmių tiek aplinkai, tiek auginamam derliui, nes augalus būtina subalansuotai aprūpinti visomis reikalingomis maisto medžiagomis. Todėl valstybė prioritetą turėtų skirti mokslo pasiekimams skatinti, žinių sklaidai ir techninėms galimybėms žemės ūkyje įgyvendinti.