Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius argumentuoja, kodėl būtent dabar pats metas investuoti į aukštos pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamybą ir kooperuotą perdirbimą. Pristatome jo nuomonę.

Dabar pats metas investuoti į aukštos pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamybą ir kooperuotą perdirbimą. Laikas ir būtinybė tai padaryti 2025–2028 metais!

Lietuvos žemės ūkio sektorius – kryžkelėje: geopolitiniai iššūkiai, investicijų kryptis į mažiau rizikingas rinkas ir auganti pasaulinė konkurencija lemia, kad Lietuvos ekonomikai vis sunkiau pritraukti išorinį kapitalą.

Vadinasi, per artimiausius metus, o ypač iki 2027–2028 m., Lietuvai teks daug labiau pasikliauti vidaus investicijomis ir strategiškai nukreipti jas į aukštos pridėtinės vertės gamybą, ypač bioekonomikos srityje.

Vienas svarbiausių šios krypties ramsčių – moderni žemės ūkio žaliavų perdirbimo pramonė, ypač remianti kooperatyvus. Šis sektorius gali tapti regioninės plėtros ir nacionalinės ekonominės galios varikliu.

Aukštos pridėtinės vertės produktai – kelias į ekonominį atsparumą

Lietuva didelę dalį žemės ūkio produkcijos vis dar eksportuoja kaip žaliavą. Vadinasi, didžioji dalis vertės ir pelno sukuriama užsienio perdirbimo sektoriuose užuot atitekę Lietuvai. Juolab, kad ženkli šalies ūkininkų dalis yra susikooperavę, bendrai investuoja ir vykdo aktyvią ekonominę veiklą, o ekonomiškai stiprūs ir gyvybingi kooperatyvai yra paruošę investicinių projektų, skirtų perdirbimo sričiai.

Investicijos į perdirbimą ir inovatyvios maisto pramonės kūrimą leistų eksportuoti ne žaliavas, o gatavus produktus, kurių vertė kelis kartus didesnė. Tai sukurtų gerokai stabilesnius pajamų šaltinius, nepriklausomus nuo žaliavų kainų svyravimų.

Kartu tai padidintų nacionalinės bioekonomikos potencialą – nuo baltymų gamybos iki bioproduktų, ingredientų, funkcinio maisto, gyvulininkystės šalutinių produktų perdirbimo ir t. t. Tai ypač aktualu, kai globalioje rinkoje auga aukštos kokybės, tvarių ir inovatyvių maisto produktų paklausa.

Kooperatyvų vaidmuo – stiprios vietos bendruomenės ir konkurencingi ūkiai

Kooperatyvų stiprinimas ir jų gebėjimas investuoti į modernų perdirbimą turi ypatingą reikšmę. Smulkesnieji ir vidutiniai ūkiai tokiu būdu įgyja galimybę konkuruoti, nes gali kartu investuoti į brangias technologijas. Regionuose sukuriama daugiau darbo vietų, kurios yra geriau apmokamos nei pirminėje žemės ūkio gamyboje. Kooperatyvai tampa vietos ekonomikos centrais, kurių kuriama vertė grįžta tiesiai į bendruomenes.

Kooperacijos modelis yra vienas stipriausių visoje ES žemės ūkio sistemoje – nuo Nyderlandų iki Danijos. Lietuva dar turi didelį neišnaudotą potencialą šioje srityje.

Kodėl būtina skatinti investicijas dabar, o ne „geresniais laikais“

Geopolitinė ir ekonominė padėtis rodo, kad laukti „geriausio momento“ būtų klaidinga strategija. Užsienio investicijų skaičius bei dydis Lietuvoje dramatiškai nukrito. Jei vietos investuotojų projektai bus atidėti, Lietuvai gresia:

• investicijų duobė 2025–2028 m., lemsianti augimo sulėtėjimą;
• prarastos galimybės gauti ES fondų lėšas, nes jos reikalauja pasirengimo vykdyti projektus;
• išaugęs atotrūkis nuo ES konkurentų, kurie sparčiai vysto bioekonomiką.

Todėl valstybės parama – dotacijos, lengvatinės paskolos, mokesčių paskatos – šiuo metu yra kritiškai svarbu. Tai ne išlaidos, o investicijos į ateities BVP augimą.

Ekonominė ir socialinė nauda visai Lietuvai

Investicijos į aukštos pridėtinės vertės žemės ūkio pramonę tiesiogiai stiprina užimtumą ir regionų gyvybingumą. Kuriamos darbo vietos, kurių atlyginimai gerokai viršija žemės ūkio pirminės gamybos pajamų lygį. Tai mažina nedarbą, skurdą ir migraciją.

Didesni atlyginimai reiškia didesnį gyventojų pajamų mokesčio surinkimą, o tai tiesiogiai didina savivaldybių biudžetus, leidžiant joms modernizuoti infrastruktūrą, švietimo įstaigas, kultūros objektus.

Auganti ekonominė bazė sudaro sąlygas didinti atlyginimus medikams, mokytojams, pareigūnams, policijos pareigūnams ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams.

Stiprus, vietos kapitalu paremtas perdirbimo sektorius mažina lietuviškos ekonomikos pažeidžiamumą išorės šokams. Juolab tai sudėtinė nacionalinio saugumo dalis.

Investicijos į aukštos pridėtinės vertės žemės ūkio pramonę tiesiogiai stiprina:

• užimtumą ir regionų gyvybingumą;
• savivaldybių finansinį pajėgumą;
• viešųjų paslaugų kokybę;
• valstybės atsparumą ir saugumą.

Investuoti būtina šiandien

Aukštos pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamyba ir modernus kooperuotas perdirbimas nėra vien šio vieno sektoriaus reikalas – tai visos Lietuvos ekonominės transformacijos pagrindas 2025–2028 m.

Jeigu norime didesnio konkurencingumo, stipresnių regionų, didesnių savivaldybių biudžetų, geresnių atlyginimų viešajame sektoriuje, ekonominio atsparumo ir saugumo, investicijas turime skatinti dabar – ne po metų ar dvejų.

Kiekvienų praleistų metų kaina gali būti labai didelė, o laimėtas laikas – visos šalies ekonominės sėkmės garantas.