Avių augintojus ragina rimčiau imtis veislinio darbo
2020-10-02
Lietuvos avių augintojų asociacijos Tarybos pirmininkas Rimantas Kairys

Radviliškis. Avininkystė gali teikti didesnę ekonominę naudą, tik reikia ir pačių ūkininkų pastangų, ir kokybiškesnio veislinio darbo. Avių augintojų asociacija pasirengusi jiems padėti.

Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) Tarybos pirmininkas Rimantas Kairys, valstybės valdomos UAB „Genetiniai ištekliai“ Šeduvos avininkystės padalinio vadovas, ragina augintojus atsigręžti į veislininkystę ir gerinti bandas.

„Labai gaila, kad mažai ūkininkų vykdo veislinį darbą, nedaug kas žino savo gyvulių 3–4 kartų kilmę. Manau, tai lemia dvi pagrindinės priežastys: viena  jų – nepakankamas veislinės medžiagos įsigijimo finansavimas, o svarbiausia – žmonės nenori užsiimti veislininkyste, kuri reikalauja daugiau rankinio, protinio darbo, taip pat investicijų“, – sako R. Kairys, pridūręs, kad į veislininkystę įdėti pinigai duoda gerokai didesnę grąžą, negu produkcijai auginami gyvuliai.

Jis įsitikinęs, kad avininkystė perspektyvą turi, tik reikia daugiau dirbti ir mažiau dejuoti: „Turime užklausų iš Latvijos, Kazachstano, Baltarusijos, kurie norėtų iš Lietuvos atsivežti veislinių avių. Ir poreikis yra ne 20–30, o šimtams avių. Kazachai prašo 500 veislinių avių, deja, neturime, ką parduoti. Tad reikia tik dirbti, o perspektyva yra. Žinoma, veisliniam darbui būtinos žinios, patirtis.“

Ūkininkams šviesti LAAA rengia seminarus, mokymus, Avininkystės parodoje praėjusią savaitę vyko teoriniai ir praktiniai seminarai, kurių tikslas – parodyti ūkininkams, kokios yra galimybės.

„Tik bėda, kad į seminarus visada renkasi daugmaž tie patys veidai, pasigendu jaunų žmonių. Turbūt keičiantis kartoms pasikeis ir suvokimas, kas yra veislininkystė, kokia jos svarba, iš ko galima uždirbti daugiau pinigų, koks ūkio modelis ekonomiškai naudingesnis. Nes esmė – ne avių skaičiuje, o jų kokybėje. Šito siekiu ir labai skatinu avių augintojus atsigręžti į veislininkystę“, – R. Kairys ragina avių augintojus imtis kokybiškesnio darbo. O gerų avių auginimo pavyzdžių, iš kurių galima mokytis, Lietuvoje yra.  

LAAA rado modelį, kaip padėti smulkesniems avių augintojams parduoti savo avis. Pradėjęs dirbti Asociacijoje 2016 m. ir pamatęs tikrąją sektoriaus padėtį, R. Kairys pasiūlė įkurti avių surinkimo centrą.

„Atsižvelgiant į jo reikalingumą, su Žemės ūkio ministerijos pagalba centrą įrengėme pagal visus veterinarinius ir gyvūnų gerovę atitinkančius reikalavimus. Verslininkai, superkantys avis, jas suveža į šį centrą, o iš jo didesniais kiekiais eksportuoja į Nyderlandus, Vokietiją. Tokio centro, per kurį išvežame prekines avis, įkūrimas visiškai pasiteisino. Būtent šio centro dėka šiemet pakilo avių supirkimo kaina, dabar augintojai gauna nuo 1,8 iki 2,2 Eur/kg gyvo svorio, priklausomai nuo avių veislės, įmitimo. Tai didelė paspirtis ūkininkams, kurie anksčiau gaudavo vos 1,2 Eur/kg“, – teigia LAAA vadovas.

Stambūs augintojai, kurie vienu metu gali parduoti 100–200 avių, gali išsiversti patys, be avių surinkimo centro, bet smulkūs augintojai neturi galimybių užpildyti 200–300 avių vežančio furgono. Todėl jiems parduoti avis per jų surinkimo centrą, anot R. Kairio, yra labai svarbu. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad ūkininkas, parduodamas avis per surinkimo centrą, nepraranda išmokų už gyvulį.  

2019 m. per surinkimo centrą išvežta apie 5 tūkst. avių, maždaug tiek pat jau išvežta ir šiemet. „Turime nuimti nuo savo rinkos prekinių avių perteklių ir eksportuoti, išvežti į kitas valstybes, nes Lietuvos vartotojai liko tie patys – aviena dar nėra paklausi mėsa mūsų šalyje. Bet kai avininkystės parodoje daug žmonių galėjo paragauti ėrienos, galbūt supras jos skonį ir vertę“, – viliasi R. Kairys.

Dar vienas avių augintojų rūpestis – vilna. Lietuvai labai reikia vilnos suspaudimo preso – kad, anot R. Kairio, nebūtų vežamas oras: „Vienas vilkikas palaidos vilnos gali vežti tik 5–6 t, o suspaustos galėtume išvežti 16–17 t. Ją turime išvežti, nes Lietuvoje nėra vilnos plovyklos. Tai yra šalutinis gyvūninis produktas, tam reikalingos patalpos, veterinarinis numeris, daugybė biurokratinių reikalavimų, galbūt dėl to verslas neužima šios iki šiol laisvos nišos.“

Jeigu Lietuvoje būtų galimybė plauti vilną, LAAA vadovo teigimu, atsirastų ir daugiau jos panaudojimo galimybių. Lietuvoje pradedamas vykdyti VGTU projektas, į kurį bus įtraukti smulkieji augintojai – mokslininkams jie tieks skirtingų veislių avių vilną iš įvairių ūkių, pagal tai bus patvirtintas technologinis procesas ir tolimesni iš to sekantys veiksmai, kurie galėtų teikti ekonominę naudą ūkininkams, vilną panaudojant kaip termoizoliacinę medžiagą. R. Kairys įsitikinęs, kad tai būtų didelis postūmis.

R. Kairys akcentuoja ir ūkininkų kooperacijos bei dalyvavimo Asociacijos veikloje būtinybę. „Lietuvoje yra apie 9 tūkst. avių augintojų, o Asociacijai priklauso tik kiek daugiau negu 300. Jeigu būtų bent tūkstantis narių, būtume jėga, su kuria reikia skaitytis, kuri galėtų daryti poveikį ir postūmį. Todėl trūksta ir kooperacijos Lietuvoje, nes daugeliu atvejų ūkininkai vienas kitam yra ne partneriai, o konkurentai. Gal toks požiūris pasikeis keičiantis kartoms“, – svarsto R. Kairys.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokius naujos valdžios sprendimus prognozuojate žemės ūkio srityje?
Orai