Basf 22 07 19 Lytagra 22 07 04
Nuomonė
Ar tvarus ūkininkavimas gali būti pelningas?
Donatas Dailidė

Vilnius. Tvariai ūkininkauti turėtų skatinti ne tik politiniai mechanizmai, tokie kaip žaliasis kursas, subsidijos ir reguliavimas, bet ir ekonominiai motyvai, tarp kurių – ir elementariausias noras taupyti sąnaudas, įsitikinęs DOJUS grupės generalinis direktorius Donatas Dailidė.

Apie tvarumo ūkininkaujant skatinimo mechanizmus ir konkrečias jau dabar prieinamas ir kai kuriuose ūkiuose taikomas priemones, užtikrinančias pelningą ir tvarią maisto gamybos grandinę, jis kalbėjo „Agromaisto forume 2021“.

Pasak jo, siekti tvarios veiklos žemės ūkyje pirmiausia turėtų skatinti trys pagrindiniai ekonominiai, iš rinkos ateinantys veiksniai, t. y. vartotojų poreikiai, didžiųjų įmonių CO2 neutralumo siekis ir, žinoma, sąnaudų taupymas ūkininkaujant. O įgyvendinti tvarumo tikslus ir kartu dirbti pelningai leidžia trys tarpusavyje susijusios priemonės, tokios kaip regeneracinė žemdirbystė, savanoriška CO2 rinka ir tikslioji žemdirbystė.

Bioversija 22 02 02

„Apklausos rodo, kad 50–60 proc. žmonių pasiruošę keisti savo mitybos įpročius, kad jų valgomas maistas būtų tvaresnis. Apklausus Z kartos atstovus, paaiškėjo, kad jaunesnių žmonių poreikis tvariems produktams dar didesnis. Tad, įsiklausydamos į vartotojų poreikius, didžiosios maisto gamybos korporacijos skelbia apie norą eiti į regeneracinę žemdirbystę ir yra linkę už tai mokėti“, – pastebėjo D. Dailidė.

Jis paaiškino, kad regeneracinė žemdirbystė – tai darbo metodai, skirti skirti mikrobiologijai, dirvožemio sveikatai gerinti, humuso kiekiui bei atsparumui ligoms, kenkėjams, nepalankioms sąlygoms didinti, dėmesį skiriant sėjomainai, biologinei įvairovei, bearimėms technologijoms, tausiam ir tiksliam tręšimui ir pan.

Dar viena paskata tvariai ūkininkauti – įmonių CO2 neutralumo siekis. Pasak D. Dailidės, 21 proc. iš 2 000 didžiausių pasaulyje biržos prekybos sąrašuose esančių kompanijų, valdančių 14 trilijonų JAV dolerių, skelbia siekiančios tapti CO2 neutraliomis įmonėmis.

„Tačiau tikrai ne visos iš jų savo jėgomis galės pasiekti CO2 neutralumą, ypač kalbant apie energetikos, avialinijų kompanijas, tad jos CO2 neutralumą turės pirkti iš kitų sektorių. O geriausi kandidatai – miškininkystė ir žemės ūkis“, – įsitikinęs pranešėjas.

Jis atkreipė dėmesį į savanorišką CO2 rinką, kurią palygino su aplinkos taršos leidimais, tačiau kaip pagrindinį skirtumą įvardijo tai, kad ji yra visiškai nereguliuojama.

„Kaip tai veikia? Pirmiausia nustatomas bazinis scenarijus, kas šiuo metu vyksta ūkyje, kiek ŠESD išskiriama, sudaromas veiksmų planas, kaip keisti ūkininkavimo praktikas, kad dirvožemis absorbuotų daugiau CO2 ir būtų mažinamas degalų sunaudojimas. Tada po kiek laiko matuojamas rezultatas ir sutaupytas CO2 parduodamas rinkoje įmonėms, kurios teršia aplinką“, – galimybes uždirbti tvariai ūkininkaujant pristatė pranešėjas.

ŠESD pokyčiai ūkyje stebimi panaudojant palydovų, mašinų telematikos, įvairių jutiklių ir daviklių duomenis, dirvožemio tyrimus. Svarbu ir tai, kad visos šios išmanios tiksliojo ūkininkavimo technologijos naudojamos ne tik emisijoms matuoti, bet ir padeda ūkininkauti tiksliau, taupyti išteklius, vadinasi, yra naudingos ir pačiam ūkiui.

Kaip realiai tai veikia, jis pailiustravo keliais pavyzdžiais. Pavyzdžiui, turint ant traktoriaus priekio sumontuotus azoto jutiklius, pasėliai yra tręšiami kintama norma, azotines trąšas paskirstant pagal augalų poreikius, kur reikia ir kiek reikia. Pagal dirvožemio tyrimų rezultatus sudaromi optimalūs tręšimo planai kintama norma.

„Toks tręšimas, visų pirma, naudingas ekonomiškai, nes leidžia mažinti veiklos sąnaudas, išlygina pasėlius, o trąšų sunaudojama mažiau, tad ir gamta mažiau teršiama“, – tiksliojo ūkininkavimo privalumus vardijo pranešėjas.

Svarbus vaidmuo tenka ir automatinėms sistemoms bei technikos ir jos parametrų optimizavimui, išnaudojant telematikos galimybes. Pasak D. Dailidės, vien tik naudojant automatines funkcijas, galima sutaupyti 10–15 proc. ir per tą patį laiką padaryti gerokai daugiau. Optimizavus žemės ūkio techniką, pvz., sureguliavus slėgį padangose, tinkamai subalansavus, sumažinus praslydimus, sumažėja degalų sąnaudos, o našumas padidėja net iki 50 procentų.

Tad, jo nuomone, ir kelionę link tvarios žemės ūkio veiklos reikėtų pradėti nuo atsakymų į klausimus, ar pagal savo ūkio dydį ir veiklą sunaudoju ne per daug degalų, ar optimaliai tręšiu, t. y. kiek išteklių naudoju ir kodėl, ar dirbu efektyviai.

„O realiai veikiančių sprendimų, kurie leidžia įgyvendinti tiksliąją žemdirbystę ir siekti tvarumo, jau yra nemažai. Visų pirma, regeneracinės žemdirbystės metodai leidžia sumažinti ŠESD emisijas, savanoriška CO2 rinka įgalina tas emisija parduoti, o tiksliosios žemdirbystės sprendimai suteikia įrankius tai atlikti, matuoti ir kartu sutaupyti ir net uždirbti“, – apibendrino D. Dailidė.

Autorius: Gitana Kemežienė
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar Lietuvos žemės ūkis geba prisitaikyti prie klimato kaitos?
Visos apklausos