Kaunas. Lietuvos nacionalinė žemės ir paramos politika prieštarauja Europos Sąjungos aplinkosaugos ir žemės ūkio kryptims, išplatintuose pranešimuose nurodo Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS).

Nacionalinė žemės tarnyba pranešė apie ketinimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis sklypuose, kuriuose yra „apleistos žemės“ požymių – natūraliai susiformavusių krūmų ar pavienių medžių. Tuo pat metu Žemės ūkio ministerija už naujai sodinamus medėjančius kraštovaizdžio elementus skiria 1329 Eur/ha išmoką.

Kas yra apleista žemė

Kaip nurodo LJŪJS, ES politika natūralius želdinius laiko vertingu gamtinių buveinių atkūrimo elementu, o daugelyje šalių jie pripažįstami kaip agromiškininkystės ir dirvožemio atsparumo dalis.

Lietuvoje vartojamas „apleistos žemės“ apibrėžimas yra pasenęs, ignoruoja biologinės įvairovės, klimato neutralumo ir tvarios žemdirbystės principus. Pagal šį apibrėžimą net ganyklose reikalingi pavieniai medžiai ar krūmai gali būti laikomi pažeidimu, nors gyvulininkystės ūkiams tai — būtinas gyvulių pavėsis ir gerovė.

Anot LJŪJS, tokia praktika gali tapti pagrindu nutraukti nuomos sutartis ir sudaryti terpę piktnaudžiavimui, ypač patraukliuose žemės plotuose.

Paramos disproporcijos

Naujausiu ministro įsakymu vaisių, uogų ir daržovių sektoriams nustatyti tarpusavyje tarifai: vaisiams — 405 Eur/ha, daržovės — 312, uogoms ir riešutams — 293 Eur/ha.

LJŪJS nurodo, kad tarifai skiriasi 30–38 proc., nors sektoriai pasižymi panašiomis sąnaudomis, rizikomis ir darbo intensyvumu. Tokia disproporcija kuria dirbtinę konkurenciją ir iškraipo rinką, skatindama ūkininkus rinktis ne agronomiškai tinkamiausią, o finansiškai labiausiai apsimokančią kryptį.

Parama pagal įsikūrimo metus

Paramos sistema dirbtinai išskiria jaunus ūkininkus: iki 2023 m. įsikūrusiems mokama 72 Eur/ha, o po 2023 m. — 118 Eur/ha. Tai diferenciacija tarp tų pačių tikslų siekiančių ūkininkų grupių, rašoma LJŪJS pranešime.

Įsakymas, pagal kurį apskaičiuojamos išmokos, priimtas 2025 m. gruodžio 1 d. Ūkininkams avansai turėjo būti išmokėti iki lapkričio 30 d. Vėluojanti komunikacija apsunkina veiklos planavimą, investavimą ir rizikų valdymą.

LJŪJS išplatintuose pranešimuose reikalaujama suderinti „apleistos žemės“ kriterijus su ES gamtos atkūrimo, bioįvairovės ir agromiškininkystės politika; subalansuoti paramą vaisių, uogų ir daržovių sektoriam; užtikrinti vienodą jaunųjų ūkininkų paramą, nepriklausomai nuo įsikūrimo metų; pertvarkyti perskirstomąją paramą pagal faktinę ūkių struktūrą.