Kaunas, sausio 25 d. Kokio našumo yra dirbama žemė, būtina žinoti kiekvienam žemdirbiui, nes potencialus augalų derlingumas skirtingo našumo dirvožemiuose gali skirtis kelis kartus. Jau greitai kiekvienas žemės naudotojas galės sužinoti savo dirbamos žemės našumą keliais mygtukų paspaudimais - baigiama kurti speciali kompiuterinė programa.

Žinant žemės našumą, galima pasirinkti labiausiai tame plote tinkamus auginti augalus, prognozuoti jų derlingumą, planuoti reikiamą tręšimą ir kalkinimą. Išsami vertinimo medžiaga naudotina rengiant žemėtvarkos projektus, planuojant sėjomainą, nenašių žemių apželdinimą, numatant melioracijos sistemų statybą ar rekonstrukciją. Duomenys apie žemės vertę būtini formuojant mokesčių už žemę sistemą, pildant ir atnaujinat nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis, formuojant visą žemės išteklių naudojimo politiką ir t. t.

Vakar LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktorius Gediminas Staugaitis šalies dirvotyros specialistams pristatė monografiją „Lietuvos žemės našumas". 500 egzempliorių tiražu išleista knyga (sudarytojas Jonas Mažvila, autoriai G. Staugaitis, Z. Vaišvila, P. Aleknavičius, A. Juozokas, R. Mockevičius, L. Lukšienė) bus paskirstyta žemės ūkio mokslo ir mokymo įstaigoms, taip pat Žemės ūkio rūmų ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistams

Pagal žemės valstybinės apskaitos duomenis, 2010 m. pradžioje Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemė užėmė 3 mln. 954 tūkst. ha, iš jų privati žemė - 3 mln. 76 tūkst. ha. Žemės savininkų skaičius siekė 770 tūkstančių. Vyrauja smulkių žemės savininkų ūkiai - daugiau negu du trečdaliai savininkų turi iki 20 ha žemės.

Darbai tęsiasi jau aštuonerius metus

Paskutinį kartą Lietuvos žemės vertinimas buvo atliktas 1992-1998 m. ir tuomet patikslintos lentelės naudojamos iki šiol. Tačiau tuometinė vertinimo metodika ne visiškai atitinka šiandienos reikalavimus, neatspindi dabartinės situacijos, neatitinka ir ES standartų. Tad 2004 m. žemės ūkio ministras sudarė darbo grupę (jos nariai - Gediminas Staugaitis, Jonas Mažvila, Pranas Aleknavičius, Liudmila Tripolskaja, Zigmas Vaišvila, Albinas Juozokas ir Aušra Arlauskienė), kuriai buvo pavesta parengti naują žemės našumo vertinimo metodiką.

Rengiant metodiką buvo panaudoti Lietuvos agrarininkių ir miškų mokslų centro, Aleksandro Stulginskio universiteto, Vandens ūkio instituto, Valstybinio žemėtvarkos instituto ir kitų mokslo bei mokymo įstaigų duomenys, gauti vykdant apie 2 000 bandymų 1971-2005 m. laikotarpiu. Be to, 2006 m. ekspedicinių tyrimų metu 400 aikštelių buvo atlikti augalų derliaus ir dirvožemio savybių tyrimai.

Kaip pastebi LAMMC direktorius Zenonas Dabkevičius, Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kurios turi sukaupusios tokią išsamią duomenų bazę apie visos šalies dirvožemius. „Įprastesnė yra tvarka, kad žemės naudotojas kreipiasi dėl savo dirbamos žemės ištyrimo, tačiau šių tyrimų rezultatai nėra kaupiami ar sisteminami. Galėsime būti pavyzdžiu kitoms šalims, kaip reikia dirbti", - sako Z. Dabkevičius

Žemės našumas priklauso nuo ploto vienete išaugintos produkcijos kiekio. Žemės našumą lemia ne tik dirvožemio genetinės grupės, granuliometrinė sudėtis, melioracinė būklė, bet ir agrocheminės savybės, iš kurių bene svarbiausios yra dirvožemio pH, fosforingumas ir kalingumas. Be to, žemės našumui įtakos turi dirvožemio akmenuotumas, dangos margumas, agroklimato sąlygos.

Rengiant naująją metodiką, žemės našumo balo vertė nustatyta pagal dirvožemių vertinimo grupės vidutinio žemės ūkio augalų derliaus, išreikšto bendrosios energijos vienetu (GJ), santykį su šalies vidutiniu derlingumu. Mūsų šalyje vidutinė našumo balo vertė yra 39-41 balas. „Atlikus skaičiavimus ir bendrąją energiją (GJ) įvertinus balais gauta, kad 1 bendrosios energijos GJ atitinka 0,80 bazinio žemės vertinimo balo", - aiškina LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos Agrocheminio tyrimo skyriaus vedėjas Jonas Mažvila.

Jonas Mažvila

Pagal naująją žemės našumo vertinimo metodiką ir kompiuterinę sistemą įvertinus Kaišiadorių, Jurbarko ir Šilalės rajonų ir Marijampolės bei Kazlų Rūdos dirvožemius ir naujus duomenis palyginus su ankstesniaisiais, gauti nemaži skirtumai - nuo -9,1 iki +13,3 balo, pasikeitė netgi aukščiausiais ir žemiausiais našumo balais įvertintos vietovės.

Kompiuterine programa paprasta naudotis

Žemės vertinimui reikalingų duomenų skaitmeninę bazę rengia VĮ Valstybės žemės fondas ir LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorija. Kai šis dabas bus galutinai baigtas, visos šalies žemės vertinimo duomenys bus pateikiami skaitmeniniuose žemėlapiuose ir naudotojams gali būti perduoti internetu. Duomenys gali būti rengiami konkrečiai teritorijai - seniūnijai ar kadastro vietovei, atskiriems ūkiams.

„Vartotojui reikia tik nurodyti, kokį sklypą norima vertinti, ir programa pati viską suskaičiuoja", - paprastą valdymą pabrėžia programos kūrėjas Ramūnas Mockevičius

Kaip pabrėžė Valstybės žemės fondo direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Mockevičius, vienas iš pagrindinių tikslų kuriant kompiuterinę programą buvo tai, kad ji būtų paprasta, lengvai naudojama. „Vartotojui tereikia tik nurodyti, kokį sklypą norima vertinti, ir programa pati viską suskaičiuoja. Tikslas toks ir buvo - kad bet kam, kas bent kiek moka naudotis kompiuteriu, ši programa būtų prieinama, - aiškina R. Mockevičius. - Gaila, kad kol kas skaitmeninėje formoje yra ne visi duomenys. Norėtųsi, kad šiems svarbiems darbams užbaigti būtų uždegta žalia šviesa".

Numatyta, kad duomenys apie žemės našumą bus neapmokestinti ir prieinami visiems. Jei bus patvirtintas reikalingas finansavimas, skaitmeninės duomenų bazės kūrimas turėtų būti baigtas maždaug per metus.

MŪ inf.