Akademija (Kėdainių r.). Tarpiniai pasėliai dirvožemiui ir ūkiui neabejotinai naudingi, tačiau žinių ir patirties, kokius augalus rinktis, kada juos sėti ar įterpti, ūkininkai turi dar nepakankamai.

Skaičiuojama, kad praėjusiais metais apie 1,3 tūkst. ūkių augino tarpinius pasėlius, o jų bendras plotas siekė apie 40 tūkst. hektarų.

„Tarpiniai pasėliai tikrai naudingi, tačiau juos auginančiam ūkininkui kyla daug įvairių klausimų“, – pradėdamas seminarą šia tema sakė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) direktoriaus pavaduotojas Žemdirbystės instituto veiklai dr. Antanas Ronis.

Tai, kad ši tema tikrai aktuali ūkininkams, parodė ir seminaro dalyvių skaičius – jų susirinko daugiau kaip 70

Tikslai ir auginimo sunkumai

Kaip sakė LAMMC Joniškėlio bandymų stoties mokslo darbuotoja dr. Aušra Arlauskienė, tarpinių pasėlių auginimo tikslų yra labai daug ir ne per vieną sezoną jie pasiekiami. Pavyzdžiui, per vienus metus neįmanoma reikšmingai padidinti humuso kiekio dirvožemyje.

Pasak A. Arlauskienės, tarpinių pasėlių auginimo tikslai yra tokie: sumažinti dirvožemyje laisvo, augalų nesunaudoto azoto kiekį, padidinti humuso ir sėjomainos augalams prieinamų maisto medžiagų kiekį, pagerinti augalų mitybos sąlygas, sumažinti dirvų eroziją, pertraukti ligų ir kenkėjų vystymosi ciklus, sumažinti pesticidų poreikį, kontroliuoti piktžolių plitimą, padidinti naudingų vabzdžių populiacijas ir mikorizės grybieną.

Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nuėmus pagrindinius augalus pasėti tarpinius pasėlius nesudėtinga, tačiau juos auginant susiduriama su tam tikrais sunkumais. Pavyzdžiui, juos reikia pasėti per gana trumpą laiką, tarpinių pasėlių masės kiekis labai priklauso nuo oro sąlygų, augalai išgarina daug drėgmės iš dirvų, o esant sausroms tai negerai. Jeigu pasėliai labai vešlūs, sunku įterpti didelę jų masę. Kartais tarpiniai augalai subrandina sėklas, pasisėja ir taip užteršia dirvas. Palikus per žiemą tarpinius pasėlius, pavasarį dirvožemis ilgiau džiūsta, vėliau galima sėti vasarojų.

Kaip pasirinkti mišinius?

Ūkininkai labiausiai domisi tarpinių pasėlių mišinių sudėtimi – kokių rūšių augalus rinktis, kokiu santykiu juos maišyti ir panašiai. Anot A. Arlauskienės, pasirenkant augalų rūšis labai svarbu atsižvelgti į ūkio sėjomainą, įvertinti auginimo tikslus.

Tarpinių pasėlių mišinio sudėtis priklauso nuo pagrindinio pasėlio augalų. Mokslininkė atkreipė ūkininkų dėmesį į tai, kad sėjomainoje auginant rapsus nereikėtų kaip tarpinių sėti jiems giminingų garstyčių ir kitų bastutinių šeimos augalų. Nebent ridikus, turinčius daugybinį atsparumą ligoms, kurios pažeidžia ir rapsus.

Kaip tarpinius galima auginti daugybės rūšių augalus. Pranešėja patarė atkreipti dėmesį į tokius negiminingus pagrindiniams pasėliams augalus, kaip facelijos, grikiai, aliejiniai linai. Kiekvienas jų turi savų privalumų. Pavyzdžiui, facelijų masė greitai skaidosi, patikimai nušąla. Grikiai greitai vystosi, atsparūs sausrai, padidina fosforo kiekį, bet gali subrandinti sėklas. Aliejiniai linai neutralūs augalai, nereiklūs, giliai į dirvą prasiskverbiančiomis šaknimis. Dar viena grupė tarpinių pasėlių – įvairūs azotą fiksuojantys pupiniai augalai.

„Sudarant augalų mišinį ir renkantis jam augalus, reikia atsižvelgti į dirvožemio padengimo intensyvumą, šaknų struktūrą, gylį ir masę, maistingųjų medžiagų pasisavinimą ir biomasę, fitosanitarinę funkciją. Mišinio vertė priklauso ne nuo augalų skaičiaus, o nuo kiekvieno komponento atliekamo darbo“, – sakė A. Arlauskienė.

LAMMC Joniškėlio bandymų stoties mokslo darbuotoja dr. Aušra Arlauskienė patarė ūkininkams teisingai apskaičiuoti tarpinių pasėlių mišinių sėklos normą, kad augalai nebūtų pernelyg tankūs ar reti

Svarbus azoto ir anglies santykis

Kaip rodo mokslininkų atliekami tyrimai, tarpinių pasėlių augalų antžeminė masė ir joje sukauptų maisto medžiagų kiekis labai priklauso nuo augimo sąlygų, orų, taip pat auginamų augalų rūšies. Pavyzdžiui, baltųjų garstyčių masė nepalankiais metais gali siekti tik apie 1 t/ha sausųjų medžiagų, o palankiais – 3,6–5,1 t/ha. Atitinkamai skiriasi ir masėje sukaupto azoto, fosforo, kalio kiekiai.

Mokslininkė A. Arlauskienė pasakojo, kaip svarbu įvertinti tarpiniuose augaluose esančių anglies (C) ir azoto (N) santykį. Kai C:N < 15, intensyviai vyksta organinių medžiagų mineralizacija.

Ar visada dirvožemyje didėja humuso kiekis auginant tarpinius pasėlius? Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad įterpus pasėlį, kurio C:N > 22, gali mažėti javų derlius, nes dirvos mikroorganizmai anglies junginiams skaidyti naudos azotą iš dirvos.    

„Optimalus tarpinis pasėlis – butonizacijos tarpsnio. Geriau daugiau lapų negu stiebų, nes pastarieji turi daug lignino, kuriam skaidyti prireiks daugiau azoto“, – kalbėjo mokslininkė ir pridūrė, kad dar yra daug atvirų klausimų dėl tarpinių pasėlių auginimo.

Įrengti lauko bandymai skirtingose vietose

Tarpinius pasėlius LAMMC mokslininkai tyrinėja jau bemaž nuo 2000-ųjų. O šiuo metu tyrimai dar labiau išplėsti. Kaip pristatė dr. Lina Šarūnaitė, EIP projekto „Inovatyvios popjūtinio laikotarpio technologijos tvariam dirvožemiui atkurti“ vadovė, pernai įrengta net 10 lauko bandymų įvairiose šalies apskrityse, siekiant įvertinti skirtingų tarpinių pasėlių mišinius.

Dr. Lina Šarūnaitė pristatė pernai pradėtą vykdyti projektą „Inovatyvios popjūtinio laikotarpio technologijos tvariam dirvožemiui atkurti“  

LAMMC Vėžaičių filialo mokslo darbuotoja dr. Regina Repšienė pristatė tarpinių pasėlio projekto bandymų augimo ir vystymosi ypatumus skirtinguose šalies regionuose. Kaip parodė pirmųjų tyrimo metų duomenys, skirtingose vietose gauti nevienodi žaliosios masės ir sausųjų medžiagų kiekiai, skyrėsi ir C:N santykis, taip pat N kiekis dirvožemiuose ir t. t.

Kaip pastebėjo R. Repšienė, tarpinių pasėlių auginimą daug lėmė dirvožemių našumas. Pavyzdžiui, prastesnėse žemėse žaliosios masės buvo kelis kartus mažiau negu našiose. Jos kiekiui įtakos turėjo ir mišinių sudėtis.

Šie tyrimai vykdomi ir šiemet. Toliau bus stebimi augalų produktyvumo rodikliai, atliekamos cheminės analizės ir kita. Pagal minėtą projektą tyrimai tęsis iki 2024 m., o juos baigus bus įvertinti ekonominiai ir energiniai tarpinių pasėlių rodikliai.

Šiame projekte kartu su LAMMC dalyvauja Ukmergės technologijų ir verslo mokykla, Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos ekologinių ūkių asociacija, taip pat žemdirbiai, kurių laukuose atliekami minėti bandymai.