Stokholmas, balandžio 30 d. Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto mokslininkai siūlo naminius paukščius lesinti moliuskais. Taip paukščiai pasisavintų jiems gyvybiškai reikalingų baltymų, o auginant moliuskus Baltijos jūroje būtų mažinama eutrofikaciją sukeliančių azoto ir fosforo junginių koncentracija. Prie vakarinių Švedijos krantų kasmet užauginama apie 1 500 tonų midijų. Skaičiuojama, kad tokiu būdu iš jūros pašalinama 15 t azoto ir 1,5 t fosforo.

Naminiams paukščiams reikalingos sieros turinčios amino rūgštys (ypač metioninas ir cisteinas), kad sklandžiai formuotųsi ir būtų palaikoma plunksnų danga. Tradiciniuose paukštininkystės ūkiuose šis poreikis sprendžiamas papildant paukščių mitybos racioną grynomis (sintetinėmis) amino rūgštimis. Tačiau ekologiniuose paukštininkystės ūkiuose šio metodo negalima taikyti, todėl mokslininkai pluša ieškodami alternatyvų - natūralių metioninu ir cisteinu turtingų baltymų šaltinių.

Pasaulyje ekologiniuose paukštininkystės ūkiuose kaip baltymų šaltinis neretai pašarams naudojama žuvis. Tačiau ši praktika sulaukia kontraversiškų vertinimų - visuomenės įsitikinimu, žuvis visų pirma turėtų būti naudojama žmonių maistui, ne pašarui.

Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto mokslininkės Lotos Rydhmer (Lotta Rydhmer – nuotr.) teigimu, žuvies naudojimas ekologiniuose ūkiuose nėra perspektyvus jau vien dėl to, jog ji iki šiol nėra patvirtinta tarptautine sertifikavimo sistema ir jei įsigalios reikalavimas ekologiniuose ūkiuose naudoti 100 proc. sertifikuotą žaliavą pašarams, paukštininkystės ūkiai liks be šio svarbaus baltymų šaltinio. Mokslininkės įsitikinimu, puiki alternatyva šioje situacijoje būtų midijos (Mytilus edulis). Ši, ir Lietuvoje randama, moliuskų rūšis, L. Rydhmer įsitikinimu, yra puikus potencialus gyvūninės kilmės baltyminio pašaro šaltinis paukštininkystės ūkiams - atsižvelgiant tiek į baltymų lygį, tiek į jų kokybę, tiek į galimybę būti sertifikuotam - todėl galėtų pakeisti pašarams naudojamą žuvį.

Moliuskų auginimas pašarams, jei būtų populiarus visame regione, galėtų turėti ženklų poveikį aplinkos būklei - moliuskai pasisavintų dalį eutrofikaciją Baltijos jūroje sukeliančių azoto ir fosforo junginių. Pasak L. Rydhmer, skaičiuojama, kad moliuskuose yra apie 1 proc. azoto ir apie 0,1 proc. fosforo, todėl toks moliuskų kiekis kasmet jūrą išvalo nuo 15 t azoto ir 1,5 t fosforo. Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto mokslininkų skaičiavimais, visame Baltijos jūros regione būtų galima užauginti apie 24 tūkst. t. midijų pašarams. Tai reiškia, kad iš jūros būtų pašalinta apie 240 t azoto ir 24 t fosforo.

Tačiau mokslininkai nerimauja dėl to, kokį poveikį moliuskams bei jais lesinamiems naminiams paukščiams turės po karštų vasaros periodų toksinais užteršti dumbliai. Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto mokslininkų atlikti bandymai, kurių metu midijomis su iš dumblių pasisavintais toksinais lesintos vištos dedeklės, neatskleidė jokio neigiamo poveikio paukščiams. Tačiau prieš aktyviai skatinant moliuskų auginimą ir naudojimą regione universiteto mokslininkai rengia išsamią studiją, kuria siekiama įvertinti „midijų lesalą" (be ir su iš dumblių pasisavintais toksinais) kaip baltymų šaltinį naminių paukščių pašarui - tiek tradiciniuose, tiek ekologiniuose ūkiuose.

MŪ inf.