Basf A1 25 03 24 Basf m1 25 03 24
Mokslas
Sukurtos pirmosios lietuviškos šilauogių veislės

Kaunas, sausio 3 d. Sodinių šilauogių veislių asortimente - dvi pirmosios lietuviškos veislės. Per visą VDU Kauno botanikos sodo egzistavimo istoriją tai pirmasis atvejis, kai tarptautiniu mastu buvo patvirtintos Botanikos sode sukurtos veislės. Šiemet jos bus įrašytos į Lietuvos Nacionalinį augalų veislių ir į Europos sodo augalų veislių sąrašus.

Paskutinėmis 2011 m. dienomis VDU Kauno botanikos sodas iš Lenkijos gavo patvirtinimą, kad sodinių šilauogių veislės, kurios 2008 m. buvo perduotos atestavimui Lenkijos Centrinėje naudojamųjų augalų veislių bandymų tarnyboje (COBORU), sėkmingai perėjo tarptautinę ekspertizę ir atitinka visus veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo reikalavimus.

Šis pasiekimas - Kauno Botanikos sodo mokslininkų dr.(HP) Remigijaus Daubaro ir dr. Laimos Česonienės nuopelnas. Naujųjų šilauogių veislių kūrimas užtruko daugiau negu 13 metų. Veislių atranka prasidėjo nuo kelių dešimčių įvairiausių sėjinukų tyrimų, teko atmesti daugybę vertingų klonų, kol buvo atrinkti patys geriausi. 2008 m. du klonai (Nr. 11 sąlyginiu pavadinimu Freda ir Nr. 17 sąlyginiu pavadinimu Danutė) buvo perduoti atestavimui COBORU, kur po trejų metų patvirtinta, kad Danutė ir Freda atitinka visus veislėms keliamus reikalavimus.

Bioversija m7 2024 03 12

Lietuviškos šilauogių veislės nuo užsienietiškų skiriasi savo ankstyvumu, išskirtiniu derlingumu, vertinga biochemine sudėtimi ir puikiu skoniu. Jos atsparios grybinėms ligoms ir puikiai ištveria žiemos šalčius. Šių veislių augalai labai gerai dauginasi ir greitai plečiasi plote.

Visuotinai pripažįstama, kad šilauogės yra ypač vertingos uogos. Dėl unikalios kokybinės antocianinų sudėties, sodinės šilauogės uogos yra nepakeičiamos mūsų regėjimui, geram nervų sistemą sudarančių ląstelių funkcionavimui, kraujagyslių būklei. Šilauogių uogose aptinkami antocianinai naudojami ir kaip natūralūs dažai. Augalai yra ne tik labai naudingi maistiniu ir vaistiniu požiūriu, bet ir dekoratyvūs.

Veislės autoriams nekilo abejonių dėl pavadinimų: nuspręsta, kad pati geriausia veislė turėtų būti Danutė, taip pagerbiant šviesų dr. Danutės Budriūnienės atminimą. Ji buvo, ko gero, visų mokslininkų, kurie dabar Lietuvoje tyrinėja uoginius augalus, mokytoja. D. Budriūnienė inicijavo ir pomologinių kolekcijų atkūrimą VDU Kauno botanikos sode. Kita veislė buvo pavadinta Freda, nes Kauno botanikos sodas yra būtent šioje Kauno miesto dalyje.

Pirmųjų lietuviškų šilauogių veislių autoriai Remigijus Daubaras ir Laima Česonienė stažavosi JAV, Kanadoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Švedijoje, ypač glaudūs ryšiai mokslininkus sieja su Lenkijos Skiernievicų sodininkystės institutu. Dabar Pomologijos mokslo sektorius administruoja ir vykdo Europos žemės ūkio paramos ir Žemės ūkio ministerijos lėšomis finansuojamą projektą, kurio tikslas - įsteigti parodomuosius sodinių šilauogių bandymus.

Lenkijos Centrinėje naudojamųjų augalų veislių bandymų tarnyboje numatoma toliau tirti ir VDU Kauno botanikos sodo selekcionuotus spanguolių klonus, kurie netrukus gali tapti ne tik pirmosiomis lietuviškomis spanguolių veislėmis, bet ir pirmosiomis spanguolių veislėmis, kurios buvo sukurtos ir tarptautiniu mastu pripažintos Europoje.

MŪ inf.

    Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
    Visos apklausos