Berlynas. Vokietijoje vykdomas žemės ūkio sektoriaus biologizavimo ir natūralių pesticidų pakaitalų paieškos projektas. Tiriamos į muilą panašios medžiagos, išgautos iš dobilų, liucernų ir kitų vietinių rūšių saponinų turinčių augalų.

Terminas saponinai kilęs iš lotyniško žodžio sapo, reiškiančio muilą. Saponinai, panašiai, kaip muilas su vandeniu, sudaro putas.

Saponinus gamina tokie augalai, kaip liucernos, ožragės, saldieji dobilai ir kt. Pavyzdžiui, verdant žirnius galima pastebėti, kaip išsiskiria putos.

Augaluose saponinai susidaro tiek antžeminėje, tiek požeminėje dalyse ir padeda jiems apsisaugoti nuo įvairių grėsmių. Saponinai gali ištirpdyti patogeninių grybų ląstelių sieneles, jas sunaikinti, o kenkėjus atbaido kartus skonis. Tačiau yra ir saldymedžiui būdingas saponinas su saldžia nata – glicirizinu.

Saponinų taip pat yra žirniuose, lęšiuose, žemės riešutuose, sojose, špinatuose, šparaguose, bolivinėse balandose, avižose, baklažanuose, pankoliuose, česnakuose, cukriniuose runkeliuose, bulvėse, svogūnuose, pomidoruose ir kituose augaluose. Mediciniškai naudojami saponinai mažina lipidų kiekį kraujyje ir vėžio riziką.

Augina liucernas, saldžiuosius dobilus, ožrages

Vykdydami „Sapoplant“ projektą Vokietijos mokslininkai tyrinėja baltyminius augalus, kuriuose yra saponinų. Nuo 2021 m. bandymai atliekami Berlyno Humboldto universiteto (IASP) Žemės ūkio ir miesto aplinkos projektų instituto Bergo eksperimentinėje stotyje.

Ūkininkas Peterʼis Kaimʼas (Peteris Kaimas), kaip projekto partneris, taip pat išbando saponinų turinčius augalus: liucernas, saldžiuosius dobilus, ožrages. Ieško būdų, kaip jie geriausiai įsikomponuotų į ūkyje taikomą sėjomainą.

Mokslininkas iš IASP Karenʼas Senselʼas Gunke (Karenas Senselas Gunkė) pastebi, kad ūkiuose auginti baltyminius augalus vien dėl saponinų kiekio dar nėra praktiška. Todėl ūkininkams reikia dvejopo tokių augalų panaudojimo galimybių.

Pavyzdžiui, saldieji dobilai yra medingieji augalai, taip pat įdomūs energijos reikmėms. Jie gali užauginti didelius biomasės kiekius net esant sausam, šiltam orui, kai didesnė tikimybė, kad kiti augalai bus menki.

Nors ožragės nėra labai paplitusios, jos taip pat gali pakęsti sausrą, turi vadinamųjų steroidinių saponinų, kurie yra svarbūs farmacijoje ir medicinoje.

Liucernos yra populiarios kaip baltyminiai pašariniai augalai. Kaip ir saldieji dobilai, liucernos turi vadinamųjų triterpenoidinių saponinų.

Visų minėtų rūšių augalai pagerina dirvožemį per azotą fiksuojančias bakterijas ir gilias šaknis. Tačiau jaunos ožragės ir saldieji dobilai labai silpnai konkuruoja su piktžolėmis.

Sukaupia skirtingus saponinų kiekius

Kokias tendencijas parodė eksperimentai su į muilą panašiomis medžiagomis?

Kaip teigia mokslininkai, pirmojo pjovimo saldieji dobilai sukaupė žymiai didesnį saponino kiekį nei liucernos. Pastarosios saponinų daugiau sukaupia per antrąjį pjovimą ir vėl jų kiekis sumažėja per trečią pjovimą. Šie duomenys leidžia nuspręsti, kurią augalų masę skirti pašarams ar biodujų gamybai, o kada augalai turėtų būti nuimami saponinams.

Nustatyta, kad saponinių kiekis tarp liucernos veislių mažai skyrėsi. Ar kiekiai keičiasi, priklausomai nuo džiovinimo ar silosavimo, dar tiriama. Tyrėjai taip pat svarsto ankštinių augalų stiebus atskirti nuo lapų, kad gautų augalų dalis, kuriose yra didesnė saponinų koncentracija.

Ekstrahuoti saponinai pasaulyje naudojami kaip drėkinančios medžiagos augalų apsaugos produktuose. Saponinai yra aktyviosios paviršiaus medžiagos, tai reiškia, kad jie gerai putoja vandenyje ir sumažina skysčių paviršiaus įtempimą.

Pasak mokslininko K. S. Gunke, šiuo metu yra tik kelios biologinės kilmės aktyviosios paviršiaus medžiagos, kurios naudojamos augalų apsaugos produktuose kaip drėkinančios medžiagos.