Nuo ko priklauso pupų sėklų daigumas
2020-03-27
Patogenų apnikta pupų sėkla (R. Semaškienės nuotr.)

Akademija, Kėdainių r. Daugumos žemės ūkio augalų sėklų daigumas šiemet yra labai geras, tačiau pupų daigumas prastesnis negu tikėtasi. Ir tokia situacija kartojasi jau kelinti metai. Kodėl?

Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, jų bei atestuotų dauginamosios medžiagos tiekėjų atliktais laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad 2019 m. derliaus pupų daigumas buvo 71–79 proc. ir neatitiko sertifikuotai sėklai keliamų minimalių daigumo (80 proc.) reikalavimų, todėl tokia sėkla negalėjo būti tiekiama rinkai. Buvo kreiptasi į Europos Komisiją ir gautas leidimas naudoti sėklą, kurios daigumas siekia 70 proc. ir daugiau.

Nepaisant šio palengvinimo, problema dėl prastesnio negu reikalaujama sėklos daigumo ir toliau išlieka. Visų siekiamybė turėti kuo geresnės kokybės sėklų, o daigumas yra vienas iš esminių kokybės rodiklių.

Linas Agro2 20 04 01

LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja Roma Semaškienė atkreipia dėmesį, kad neigiamą įtaką pupų daigumui gali padaryti plačiai išplitę kenkėjai – pupiniai grūdinukai.

„Reikėtų atkreipti dėmesį, kad nemenkas kiekis tiek sveikų, tiek pažeistų pupų vystėsi lėčiau ir buvo įvertinta, kad sudygo nenormaliai. Tačiau net 18 proc. pažeistų sėklų nesudygo visai, o nepažeistų - tik 2 proc. Šie duomenys akivaizdžiai patvirtina neigiamą pupinių grūdinukų įtaką daigumui“, - paaiškina mokslininkė Roma Semaškienė

„Sėklų ruošimas kitiems metams prasideda nuo pat pupų sėjos. Tinkamai atlikti pasėlių priežiūros darbai didele dalimi lemia išauginamo derliaus, o kartu – ir sėklos kokybę. Padidėjus pupų plotams ir dvejus pastaruosius metus vyraujant labai šiltiems orams, pasėliuose masiškai plito pupiniai grūdinukai. Šių kenkėjų pažeistų sėklų nepageidauja nei augalininkystės produkcijos perdirbėjai, nei eksportuotojai, nei sėklininkystės įmonės“, - sako R. Semaškienė.

Mokslininkė paaiškina, kad pupinių grūdinukų vystymosi ciklo lervų stadija vyksta sėkloje tiek lauke, tiek sandėlyje. Jei jos besimaitindamos sužaloja gemalą, tokios sėklos nebesudygsta.

Žemdirbystės institute 2018 m. darytų tyrimų duomenimis, dėl grūdinukų pažeidimų pupų daigumas buvo 9,5 procentinio punkto mažesnis negu nepažeistų, o tokias pupas pasėjus subrendo mažesnės masės sėklos. Nepažeistų 1 000 sėklų masė buvo 647,9 g, o daigumas 99 proc. Pažeistų 1 000 sėklų masė buvo gerokai mažesnė – 539,4 g, o daigumas – 89,5 proc.

Šį pavasarį atlikus 2019 m. išaugintų pupų analizę matomos panašios tendencijos – pažeistos sėklos sudygo 12 procentinių punktų prasčiau negu pupinių grūdinukų nepažeistos.

Pupų sėklos, užaugintos taikant intensyvią kenkėjų kontrolę

Pupos iš nepurkštų nuo kenkėjų pasėlių – matyti kur kas daugiau sėklų su skylutėmis

Kontroliuoti pupinius grūdinukus sunku. Nuo šio kenkėjo rekomenduojama purkšti užsimezgus pirmosioms ankštims, vėliau, esant būtinybei, purškimą pakartoti. Vienas purškimas 2018 ir 2019 m. vasaromis pupų pasėlius nuo grūdinukų saugojo menkai.

Tyrimais taip pat nustatyta, kad pažeistos kenkėjų sėklos yra labiau apniktos grybinio ir bakterinio užkrato. Laboratorijoje atliktų analizių duomenimis, ypač ryškus bakterijų kolonijas formuojančių vienetų (KFV) padidėjimas ant kenkėjų pažeistų sėklų negu ant sveikų. Grybinė infekcija taip pat 1,7 karto didesnė ant pažeistų sėklų negu ant nepažeistų.

Su pupų sėkla plinta pagrindinių šio augalo ligų – askochitozės ir rudosios dėmėtligės sukėlėjai – Ascochyta fabae ir Botrytis fabae. Jei ant pupų sėklų nustatoma šių sukėlėjų, rekomenduojama beicuoti veiksmingais nuo šių patogenų beicais.

Nepažeistų kenkėjo sėklų sudygimas  

Pažeistų kenkėjo sėklų sudygimas 

R. Semaškienė atkreipia dėmesį, kad labai svarbu ir orų sąlygos pupų nuėmimo metu. Ne visada pagalvojama, kad sėklos kokybė gali būti sugadinama nuimant derlių nepalankiomis sąlygomis ir kai dėl skubesnių darbų iškart nukulta masė neišdžiovinama. Pupos dažnai nuimamos pačioje vasaros pabaigoje ar ankstyvą rudenį, kai vyrauja drėgnesni, lietingesni, vėsesni, apsiniaukę orai. Tinkamai išdžiūti pupoms lauke sąlygos dažniausiai tuo metu jau nepalankios.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 2019 m. rugsėjį kritulių kiekis buvo artimas standartinei klimato normai, tad tikėtina, kad vėliau kultos pupos galėjo būti drėgnokos. Sandėliuojant drėgnas pupas net ir trumpą laikotarpį, jos pradeda kaisti, ant sėklų dauginasi tiek iš lauko kartu su jomis patekę, tiek sandėlyje plintantys pelėsiniai grybai. Dėl jų veiklos drėgnų sandėliuojamų pupų daigumas gali gerokai nukentėti. Nors rekomenduojamas Lietuvoje standartinis drėgnis yra 14 proc., tačiau ne vienoje šalyje sėklinius grūdus rekomenduojama sandėliuoti 13 proc. drėgnumo.

Neigiamą įtaką pupų sėklinėms savybėms gali turėti nepritaikyti džiovyklų, sandėlių įrenginiai. Jei jie nepritaikyti stambesnėms sėkloms, šios pažeidžiamos mechaniškai, dėl to taip pat gali nukentėti daigumas.

Lietuvoje auginamų pupų sėklų dydis labai įvairus. Derliaus metų sąlygos taip pat lemia subrandintų sėklų dydį. Todėl sėklos normos apskaičiavimas, atsižvelgiant į tūkstančio jų masę bei daigumą, turėtų būti privalomas kiekviename pupas auginančiame ūkyje. Tik taip galime tikėtis tolygaus sudygimo, gerai susiformavusio, piktžolėms konkurencingo pasėlio.

Išskirtinis dėmesys sėklos kokybei turėtų būti skiriamas jas auginant pagal Žalinimo programą, kur nėra galimybės atsiradusių pasėlių priežiūros problemų išspręsti naudojant cheminius augalų apsaugos produktus.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.02

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip pandemija veikia jūsų ūkio ir šeimos gyvenimą?
Orai