Nauji vėjai mokslo sektoriuje papūs nuo Naujųjų metų
2009-12-23

Vilnius/Kaunas, gruodžio 23 d. Vyriausybė šiandien priėmė nutarimą reorganizuoti nuo sausio 1 d. Lietuvos žemdirbystės institutą, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutą bei Lietuvos miškų institutą, sujungiant juos į valstybinį Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrą.

Vyriausybės pranešime teigiama, kad reorganizacija sutelks turimus žmogiškuosius ir materialiuosius mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros išteklius, padės užtikrinti mokslinių tyrimų rezultatų veiksmingumą. Žadama, kad reorganizavus institutus, bus sudarytos sąlygos racionaliau panaudoti nacionalinio biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Sutelktesnės ir racionalesnės mokslinių tyrimų centrų veiklos tikslas – žinių visuomenės kūrimas, studijų ir mokslinių tyrimų lygio augimas, tarptautiniu mastu konkurencingų tyrėjų grupių Lietuvoje kūrimasis.

Paprastai visos permainos, taip pat ir ši, vertinama dvejopai: viena vertus, susijungimas galbūt padės plėtoti mokslinius ryšius, drąsiau imtis kompleksinių tyrimų, įvairiapusiškiau nagrinėti problemas. Antra vertus, reorganizavimas kelia nerimą darbuotojams: ar bus išlaikytos jų darbo vietos ir pajamų lygis?

Vaderstad 12 05

Po trijų institutų sujungimo žodis „Lietuvos“ išliks tik naujojo centro pavadinime – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC), o institutus, kaip kamieninius padalinius, numatyta vadinti Žemdirbystės, Sodininkystės ir daržininkystės bei Miškų institutais. LAMMC pereinamuoju laikotarpiu (kuris gali tęstis 1–2 metus) vadovaus Švietimo ir mokslo ministerijos paskirtas generalinis direktorius. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, bus skelbiamas konkursas generalinio direktoriaus vietai užimti.

Apie permainas žinota ir joms rengtasi

Kaip „Mano ūkiui“ sakė Lietuvos žemdirbystės instituto direktorius Zenonas Dabkevičius, apie permainas žinota ir joms rengtasi jau visus metus, tad psichologiškai žmonės joms yra nusiteikę. Pasak direktoriaus, mokslo įstaigų sujungime jis įžvelgiąs daugiau pliusų negu minusų. Kadangi jungiasi agrarinės krypties mokslo įstaigos, ir iki šiol palaikiusios glaudžius santykius, dalykinės mokslinės funkcijos nenukentės, problemos bus nagrinėjamos kompleksiškai, o tyrinėjimų sritys išsiplės, be to, bus racionaliau panaudojami resursai.

„Nerimą kelia tik tai, kad numatyta iki 30 proc. mažinti finansavimą“, – sako Z. Dabkevičius. Tai reiškia, kad tikriausiai teks mažinti atlyginimus, galbūt kai kuriems darbuotojams siūlyti dirbti ne visu etatu. Tiesa, LŽI jau šiemet sumažino darbuotojų skaičių 10 proc. (pensinio amžiaus sulaukusiųjų ir techninio personalo sąskaita), tad vargu ar įmanoma dar racionaliau sutvarkyti personalo klausimus. Kitaip tariant, rezervų čia jau nebeliko.

„Finansine prasme 2009-ieji mūsų institutui buvo geri, gal kiek sunkesni emociškai, bet kai visoje šalyje yra ekonominė krizė, naivu būtų tikėtis, kad ji nepalies mokslo sektoriaus. Turime patirties, kaip išgyventi sunkmečiu – labai sudėtingas buvo 1999–2000 m. laikotarpis, bet ir jį ištvėrėme“, – dar blogesnius laikus prisiminė Z. Dabkevičius.

LŽI, kurio centrinė būstinė yra Kėdainių r., Akademijoje, turi dar devynis padalinius visoje šalyje: du filialus Vokėje ir Vėžaičiuose, šešias bandymų stotis – Elmininkų, Joniškėlio, Kaltinėnų, Perlojos, Rumokų ir Upytės, bei Agrocheminių tyrimų centrą Kaune.

Pastarajame sklando niūresnės nuotaikos. Agrocheminių tyrimų centro direktorių Gediminą Staugaitį labiausiai neramina pereinamasis laikotarpis – ar nesustos tuo tarpsniu visa įmonės veikla, kaip reikės tvarkyti įvairius ūkinius reikalus, išrašinėti sąskaitas už atliekamus tyrimus ir pan.

„Kol kas neaišku ir dėl mūsų statuso – jei liekame tik kaip skyrius, vargu ar galėsime savarankiškai vykdyti ūkinę veiklą“, – sako G. Staugaitis. Jo vadovaujamoje įstaigoje dirba 65 žmonės. Pasak direktoriaus, ATC išsilaiko iš savo uždirbamų lėšų. ATC atliekami dirvožemio, vandens, pašarų, trąšų, maisto produktų, pesticidų likučių ir kt. tyrimai, tai vienintelė tokio plataus profilio tyrimus atliekanti įstaiga šalyje.

Tikimasi racionalaus požiūrio

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto direktoriaus Česlovo Bobino žodžiais, institutų funkcijos po reorganizacijos nesikeis. Reorganizacijos tikslas – konsoliduoti mokslinį potencialą, laboratorijas kompleksiniams tyrimams, apimti visą žemės ir miškų ūkį.

„Iš pradžių yra labai neramu, nes nežinome, kaip reikės administruoti, gyventi. Bet pasaulyje tokių centrų kūrimo praktika plačiai paplitusi. Atsiveria galimybės dirbti nuosekliai, ne fragmentiškai, būti arčiau verslo. Dalis darbuotojų norėtų gyventi taip, kaip yra dabar, bet laikmetis kelia naujus reikalavimus mokslui. Mūsų atveju kuriama skėtinė institucija, o institutų autonomija išlieka“, – aiškina Č. Bobinas.

Jo teigimu, reorganizuojant institutus gali keistis darbuotojų pareigybės, gali mažėti administracijos, buhalterijos, leidybos padalinių etatų. „Personalo reikalus teks spręsti racionaliai. Gal teks atleisti tuos, kurių per daug, kad nebūtų dubliuojamos pareigybės. Mokslo darbuotojų nesiruošiame atleisti“, – tikina Č. Bobinas.

Pasigendama pagrindimo

Lietuvos miškų instituto direktorius Remigijus Ozolinčius atkreipia dėmesį, kad kuriant reorganizacijos planus nebuvo atlikta galimybių studija, todėl sudėtinga kalbėti apie tai, kas gali atsitikti po pertvarkos. „Mokslo įstaigų stambinimas yra politinis sprendimas. Norėtųsi, kad vykstant reorganizacijai, visiems institutams būtų taikomi vienodi reikalavimai ir kriterijai. Ar taip bus, matysime jau vien iš struktūrinių pertvarkymų rezultatų“, – sako R. Ozolinčius.

Miškų instituto direktorius tikisi, kad reorganizacija skatins didesnės pridėtinės vertės kūrimą. „Kai susivienija įvairių specialybių mokslininkai, sujungiamas potencialas, atsiranda daugiau galimybių spręsti problemas komplekisiškai, vykdyti visiškai naujus tyrimus“, – teigia R. Ozolinčius. Jis taip pat pastebi, kad kiekviena reorganizacija reikalauja susiveržti diržus, daugiau dirbti ir galvoti, tačiau ne visada jos pateisina lūkesčius.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate žemdirbių protesto akcijas (kryžių statymo, traktorių važiavimo ir kt.)?
Orai