Babtai (Kauno r.). Versliniai braškynai susiduria su dažnėjančiomis ligomis ir kenkėjais, mažėja registruotų augalų apsaugos produktų. Todėl tenka ieškoti technologinių inovacijų, kurios padėtų gauti kokybišką ir gausų prekinį derlių.

Braškių auginimo naujovės pristatytos Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės instituto (SDI) organizuotoje konferencijoje. Renginyje dalyvavo apie 70 braškių augintojų.

LAMMC SDI mokslininkai kalbėjo apie braškių selekciją, tręšimo ypatumus, integruotos kenksmingų organizmų kontrolės (IKOK) reikalavimus, dirbtinį apšvietimą, augalinius ekstraktus ligų kontrolei ir kitais braškių augintojams aktualiais klausimais.

Veislių daugybė, bet ne visos vertos dėmesio

Kaip sakė dr. Rytis Rugienius, Europos Sąjungoje registruota apie 600 braškių veislių, tačiau ne kiekviena nauja turi didelę selekcinę pažangą. Mat visų dabartinių braškių veislių protėviai tie patys, taigi genetinė bazė gana siaura. Todėl nelengva sukurti labai išskirtinę šių uogų veislę.

Braškių selekcijos programas pasaulyje vykdo tiek valstybinės, tiek privačios įstaigos. Jos bendradarbiauja tarpusavyje, keičiasi selekcine medžiaga. Europoje daugiausia selekcijos centrų yra pietinės ir centrinės žemyno dalies šalyse, ten, kur auginama daugiausia braškių.

Šių uogų selekcijos etapai yra keli: pradedant kryžminimu ir baigiant sukurtų naujų veislių tyrimais. Sukurti naują veislę trunka iki 12 metų ar net ilgiau. Selekcininkų siekiamybė – derlingos, prie vietos sąlygų prisitaikiusios veislės, vedančias skanias, aromatingas, patrauklios išvaizdos, transportabilias, turtingos cheminės sudėties uogas.

R. Rugienius apžvelgė naujas selekcininkų sukurtas braškių veisles, tarp kurių yra ir lietuviškų, išvestų LAMMC SDI: vidutinio ankstyvumo – Mera ir vidutinio vėlyvumo – Neda. Mūsų selekcininkai išvedė ir dvi naujas žemuogių veisles – raudonų uogų Dena ir baltų Elina.  

Dr. Rytis Rugienius pabrėžė, kad renkantis naujas braškių veisles labai svarbu sveika pradinė dauginamoji medžiaga – ji negali būti neužkrėsta ligų pradais, virusais ir pan.

Tyrimai rodo, kad didžiausias derlius ir geriausios kokybės uogos gaunamos iš elitinės kartos braškių daigų. Vėliau su kiekviena karta derlius mažėja.

Didžiausias poreikis – kalio ir azoto

Braškių mineralinės mitybos ir tręšimo ypatumus apžvelgęs dr. Juozas Lanauskas sakė, kad joms reikia daug kalio, antroje vietoje pagal poreikį – azotas. Parenkant uogynui vietą, labai svarbus gruntinio vandens lygis (ne sekliau kaip 0,6–0,8 m gylyje), dirvos neturėtų nei užmirkti, nei būti pernelyg sausos, nes dirvožemio drėgmė lemia augalų mitybą. Juk maistinės medžiagos įsisavinamos iš dirvožemio tirpalų.

Braškėms tinkamiausi priesmėliai dirvožemiai, priemoliai (geriausiai – lengvi ir vidutinio sunkumo), kurių pH – 5,5–6,5. Humuso turi būti daugiau kaip 2 proc., fosforo – ne mažiau kaip 100–150 mg/kg, kalio – 150–200 mg/kg.

Ruošiant dirvą braškynui, gerai įterpti 40–60 t/ha mėšlo ar komposto. Dirvas, kuriose fosforo ir kalio kiekiai vidutiniai, rekomenduojama patręšti 80–100 kg/ha fosforo ir 100–120 kg/ha kalio norma.

Tolesnis braškynų tręšimas priklauso nuo to, kada jie pasodinti, ar dera. Derančius azoto trąšomis rekomenduojama tręšti iškart nuėmus derlių – 30–50 kg/ha N.

Šiltnamiuose, substratuose auginamos braškės tręšiamos maitinamaisiais tirpalais. Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju svarbu vandens kokybė. O tam, kad substratas neuždruskėtų, apie 25 proc. maitinamojo tirpalo iš jo turi ištekėti. 

Siekiant įvertinti braškių mitybos lygį (nuo to labai priklauso ir derlingumas), gali imti ir tirti lapų mėginius. Nustatoma, kiek ir kokių maisto elementų yra lapuose,  pagal tai sprendžiama, ar jų pakanka planuojamam derliui užauginti.

Kalbėdamas apie trąšų rūšių pasirinkimą braškėms tręšti, dr. Juozas Lanauskas sakė, kad trąšų daug, bet ne visos tinka viskam. Reikia įvertinti NPK santykį

Ligų ir kenkėjų kontrolės aktualijos

Dr. Alma Valiuškaitė sakė, kad kuo toliau, tuo sudėtingiau efektyviai apsaugoti uogynus, nes atsiranda naujų ligų, kurios anksčiau didelės žalos nedarė.

„Dabar ne vien tik kekerinis puvinys yra braškių augintojų problema. Šios ligos prognozavimo modeliai aiškūs. Ligos plitimas tiesiogiai koreliuoja su kritulių kiekiu. Vis dažnėjanti problema – braškių antraknozė, kuri seniau mūsų šalyje reiškėsi mažai. Tačiau dėl šiltėjančio klimato, auginamų pietinių šalių veislių ir kitų priežasčių ši liga tampa svarbi“, – sakė mokslininkė.

Antraknozė pažeidžia visą augalą – nuo šaknų iki lapų. Dėl to ji gali padaryti labai daug žalos. Kaip sakė A. Valiuškaitė, nustatyta, kad Lietuvoje auginamose braškėse paplitusį šios ligos sukėlėjų kompleksą sudaro 3 rūšys, kurios aptinkamos ant skirtingų augalo dalių, o dirvožemis yra vienas iš ligos plitimo šaltinių. Dėl to labai svarbu laikytis sėjomainos ir nesodinti braškių į tą patį lauką per dažnai.

Antraknozė lemia ir uogų puvinius. Nuo kekerinio puvinio jie skiriasi tuo, kad patamsėja ne tik uogos dalis, bet ir sėklos.

Braškių kenkėjų taip pat yra nemažai. Norint juos kontroliuoti ir aptikti, A. Valiuškaitė patarė naudoti gaudykles, lipniąsias juostas, ypač tai verta daryti šiltnamiuose. Nėra didelio pasirinkimo kenkėjams naikinti tinkamų insekticidų, erkėms – akaricidų. Todėl mokslininkė rekomendavo naudoti ir biologines priemones. Pavyzdžiui, tripsų kontrolei efektyvūs entomofagai, plėšriosios erkės ir pan.

Mažėjant cheminių augalų apsaugos produktų asortimentui, uogų augintojai skatinami taikyti IKOK principus. Dr. Alma Valiuškaitė supažindino su jų pagrindiniais elementais

Nauji augalinių ekstraktų, šviesos tyrimai

Siekiant mažinti cheminių medžiagų naudojimą, ieškoma alternatyvų. LAMMC SDI mokslininkai tyrė įvairių augalinių ekstraktų antigrybinį poveikį. Kaip pristatė dr. Lina Dėnė, atlikami tyrimai kontroliuojamo klimato ir lauko sąlygomis, lyginamas augalinių ekstraktų, biologinių produktų ir cheminių fungicidų poveikis.

Tyrimai parodė, kad augaliniai ekstraktai efektyviai slopina patogeninius grybus in vitro sąlygomis. Kontroliuojamo klimato sąlygomis kalendrų eterinis aliejus sumažino pilkojo puvinio intensyvumą braškėse.

Gvazdikmedžių ekstraktas, gvazdikmedžių ir lauramedžių ekstraktų mišinys, naudotas, kai braškės augo, kontroliuojant pilkąjį puvinį turėjo panašų efektyvumą kaip biologinis produktas, tačiau jų poveikis buvo reikšmingai mažesnis nei fungicido antraisiais tyrimų metais. Pasak L. Dėnės, tyrimai dar tęsiami.

Šviesa taip pat turi įtakos augalų produktyvumui. Kaip sakė augalų dirbtinio apšvietimo tyrimus atliekanti dr. Akvilė Viršilė, šviesa aktuali kiekvienam augalui: geriausia natūrali, tačiau šiltnamiuose ir siekiant ankstyvesnio derėjimo naudojamas dirbtinis apšvietimas. Šviesos kiekis ir spektras, fotoperiodas ir kiti parametrai turi būti parenkami pagal augalų rūšį, auginimo sąlygas, ūkinį tikslą, ekonominius aspektus. Mokslininkės teigimu, nėra vienos taisyklės, koks dirbtinis apšvietimas augalams tinkamiausias.

LAMMC SDI mokslininkai laboratorijose tyrinėjo dirbtinio apšvietimo įtaką braškių ligotumui. Jų lapai buvo dirbtinai užkrėsti kekeriniu puviniu. Tyrimai parodė, kad violetinė šviesa mažina lapų pažeidimus apie 2 kartus, didina cinko, kalcio, fosforo kiekį lapuose, nors ir nedaug, o šie elementai turi įtakos ligotumui mažėti.

Dr. Neringa Rasiukevičiūtė pristatė juslinės uogų analizės principus. Juos augintojams verta žinoti, jeigu norima rengti braškių veislių degustacijas.