Akademija (Kėdainių r.) Siekiant didesnio tvarumo ir palankumo aplinkai, žemės ūkiui nepavyks apsieiti be mokslo. Apie jo vaidmenį įgyvendinant šiuos tikslus pasakoja Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius dr. Gintaras Brazauskas.

Ateityje reikės išmaitinti vis daugiau žmonių, bet tai turėsime padaryti kuo mažiau kenkdami aplinkai, pavyzdžiui, augindami maistą be cheminių pesticidų. Ar tai suderinama?

Užauginti derlių be sintetinių medžiagų įmanoma, bet tai padaryti gerokai sunkiau. Reikia daugiau žinių ir pastangų. Vis tik žaliasis kursas kol kas nejuda visiško atsisakymo link, tiesiog skatina sumažinti pavojingiausių sintetinių medžiagų naudojimą. Toks žingsnis sveikintinas, ypač mums kaip vartotojams – juk norime, kad maistas būtų saugesnis ir sveikesnis.

Be to, Europos Komisija neseniai paskelbė, kad keis poziciją dėl genomų redagavimo. Žinoma, dar laukia ilgas kelias iki sprendimo, bet visi supranta, kad to neįmanoma išvengti. Jeigu mažiname sintetinių medžiagų naudojimą žemės ūkyje, turime pasiūlyti alternatyvą, atsparesnių ar ypatingesnėmis savybėmis pasižyminčių augalų.

Nors žaliąjį kursą galima kritikuoti, vieni jį laiko per mažai, kiti – pernelyg ambicingu, tačiau bendro susitarimo ir gairių reikia, nes klimato kaita pirmiausia veikia žemės ūkį. Dalis žemdirbių tikisi, kad klimato kaita jiems bus palanki. Tačiau nebūkime naivūs – procesui įsibėgėjus, pagreitis tampa nekontroliuojamas. Pagerėjimas gali būti laikinas ir sunkiai prognozuojamas.

Vis dažniau susiduriame su ekstremaliais reiškiniais, ypač sausromis, kurie reikšmingai veikia produkcijos kiekį. Vienais metais grūdų derlius gali būti rekordinis – 6 mln. t ir dar daugiau, o nepalankesniais metais, pavyzdžiui, kaip buvo 2018-aisiais, derlius gali sumažėti iki 4 mln. tonų. Toks 2 mln. t skirtumas – pernelyg didelė rizika.

Dažniau domimasi politinėmis strategijomis, tačiau vartotojų indėlis nepelnytai nuvertinamas. Iš esmės jie lemia paklausą. Žemės ūkį būtų galima labai pakeisti. Neabejoju, kad gamintojai greitai prisitaikytų prie naujų poreikių, jeigu vartotojai aiškiai pasakytų, ko nori. Girdima daug reikalavimų ir nuomonių, kurias atspindi visuomenės apklausos. Vis dėlto tikrosios apklausos vyksta prie parduotuvių lentynų ir jos ne visada atitinka viešai išreiškiamą nuomonę.

Kalbant apie žmonių išmaitinimą, reikia paminėti ir kitą aktualią problemą – maisto švaistymą. Matyt, visai jo nešvaistyti būtų labai sunku, bet šiuo atveju vartotojų vaidmuo vėlgi yra lemiamas. Įpročiai greitai nesikeičia, todėl reikia ieškoti kitokių sprendimų.

Koks Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro indėlis sprendžiant šias problemas?

Burtų lazdelės ir mes neturime. Komercinant naujausias technologijas, paskutinį žingsnį žengia verslas, parduodamas galutinį produktą. Mokslo vaidmuo – kaupti ir skelbti žinias. Agroverslo įmonės seka naujas mokslo žinias iš visų pasaulio centrų, mes – tik vienas iš daugelio. Taip žinios virsta naujais produktais – sujungiant skirtingų mokslo įstaigų skirtingus atradimus.

Centro veiklos pradžia sutampa su Dotnuvos augalų selekcijos stoties įkūrimu. Tad jau 100 metų kuriame augalų veisles. Kasmet rinkai pateikiame naujų veislių – tiek javų, tiek pašarinių žolių, tiek sodo ir daržo augalų. Kai kurios yra tikrai sėkmingos ir rinkoje išsilaiko ne vieną dešimtmetį. Pavyzdžiui, žieminiai kviečiai Ada, raudonieji dobilai Arimaičiai, obuoliai Auksis. Šios veislės populiarios ir jos sukurtos Lietuvos mokslininkų mūsų aplinkoje, vadinasi, jos geriausiai prisitaikiusios prie šalies sąlygų.

Vienas iš mūsų produktų – integruotosios kenksmingųjų organizmų kontrolės sistema. Centro mokslininkai šioje srityje turi daug patirties tiek kaupdami žinias, tiek stebėdami, kokių naujų patogenų atsiranda mūsų šalyje, kaip jie prisitaiko prie augalų apsaugos produktų ir tampa jiems atsparūs. Visa tai svarbu žinoti, kad ūkiui pavyktų išvengti didelių nuostolių.

Dirvožemio tyrimai – dar viena sritis, kur turime nemažai patirties. Jau daugiau nei pusšimtį metų vykdome dirvožemio stebėseną. Jam skiriame vis daugiau dėmesio, nes tai lėtai atsikuriantis išteklius, kurį galima labai greitai prarasti. Ypač anglies sekvestracijos prasme jis svarbus.

Be to, Centre galima patikrinti technologijas ir pasikonsultuoti su mokslininkais. Tačiau į rinką produktus paleidžia verslo įmonės. Verslo paskirtis ir yra tokia – siūlyti produktus, o mokslo – padėti verslui suteikiant žinių ar sąlygas ką nors išbandyti, pavyzdžiui, naujus augalų apsaugos produktus. Mes nesame tiesioginiai rinkos dalyviai. Net ir mūsų sukurtas augalų veisles platina įmonės.

VISĄ INTERVIU SKAITYKITE ČIA