Vilnius. Šį pavasarį visuose šalies dirvožemio rajonuose mineralinio azoto rasta nedaug. Mokslininkų teigimu, tiek mažai mineralinio azoto šiuo metų laiku nustatyta pirmą kartą per ketverius metus.

LAMMC ŽI Agrocheminių tyrimų laboratorijos tyrimai rodo, kad šį pavasarį žemės ūkio naudmenose 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje mineralinio azoto nustatyta vidutiniškai 32,5 kg/ha, kai rudenį (lapkričio pradžioje) jo buvo 57,8 kg/ha.

Per žiemą mineralinio azoto išsiplovė apie 25 kg/ha, todėl šalies dirvožemiuose jo liko labai mažai ir mažai.

Pavyzdžiui, 2014–2019 m., išskyrus 2016 m., pavasarį mineralinio azoto vidutiniai kiekiai svyravo nuo 34,6 iki 48,8 kg/ha. Šiemet mažai mineralinio azoto nustatyta visose šalies zonose: Rytų Lietuvoje vidutiniškai – 27,8, Vakarų – 34,6, Vidurio – 35,2 kg/ha.

Dirvožemiuose šiek tiek daugiau mineralinio azoto rasta Vidurio Lietuvos žemumos vakarinėje ir vidurinėje dalyje – nuo 40 iki 46 kg/ha.

Žiemkenčiuose ir po praėjusiais metais augintų rapsų bei žiemkenčių mineralinio azoto dirvožemyje kiekių vidurkiai svyravo 35–37 kg/ha ribose. Po kaupiamųjų, rapsų, kukurūzų mineralinio azoto nustatyta dar mažiau – 33,7 kg/ha, o mažiausiai jo rasta daugiamečių žolių plotuose – 24,5 kg/ha.

Mineralinio azoto paskirstymas dirvožemyje

Skirtinguose gyliuose jo irgi buvo mažai: 0–30 cm – 20,9 kg/ha, 30–60 cm – 12,0, 60–90 cm – 11,9 kg/ha. Likę nedideli mineralinio azoto kiekiai visuose dirvožemio sluoksniuose rodo, kad azotas intensyviai plovėsi ir dalis jo pateko į gruntinius vandenis, upes ir ežerus.

Intensyvios gamybos ūkiuose 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje nustatyti didžiausi mineralinio azoto kiekiai siekė 82–120 kg/ha, taip buvo vos keliuose tirtuose šalies ūkiuose, nors ankstesniais metais tokiu laiku jo buvo gerokai daugiau.

Nitratinio azoto, kuris yra didžioji mineralinio azoto sudedamoji dalis, šį pavasarį 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje vidutiniškai rasta 24,5 kg/ha – sudarė 73 proc. viso mineralinio azoto kiekio. Tai dideli nitratinio azoto kiekiai, todėl gilesniuose dirvožemio sluoksniuose mineralinio azoto buvo mažiau nei viršutiniame, o tai tik patvirtina faktą, kad nitratinis azotas išsiplovė giliai į podirvį, kur galimai nebus panaudotas augalų.

Po žiemos žiemkenčiai ir žieminiai rapsai daugumoje šalies plotų gerai peržiemojo, todėl greitai pasisavins azotą iš trąšų. Tai reiškia, kad žieminiams rapsams ir žiemkenčiams pirmasis pavasarinis tręšimas azotu labai svarbus, skubus ir neatidėliotinas, nes šių metų pavasarį mineralinio azoto dirvožemyje yra labai mažai.

LAMMC teigimu, azoto trąšų normos, palyginti su įprastinėmis vidutinėmis normomis, šį pavasarį turėtų būti didesnės. Intensyvios gamybos ūkiuose ir ten, kur žemės našumo balas yra didesnis nei 40, azoto trąšų normą veikliąja medžiaga tikslinga didinti 30–45 kg/ha, mažesnio našumo žemėse ir mažesnio gamybos intensyvumo ūkiuose – 20–30 kg/ha.

Didesnę azoto trąšų normą reikia įterpti su pirmuoju pavasariniu ar papildomais tręšimais. Azoto trąšų normą didinti tikslinga lauko ir daržo augalams, daugiametėms žolėms.