Akademija, Kėdainių r. Suskaičiuota, kad kenkėjai, piktžolės ir ligos sunaikina iki 40 proc. pasaulinio žemės ūkio augalų derliaus, todėl augalų apsaugai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Jungtinės Tautos 2020-uosius paskelbė Tarptautiniais augalų sveikatos metais.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja Roma Semaškienė šią savaitę vykusioje ataskaitinėje konferencijoje pabrėžė, kad didžiausios augalų sveikatai kylančios grėsmės – pakitusios ekosistemos, sumažėjusi biologinė įvairovė.

Visa tai sudaro naujas nišas kenksmingiems mikroorganizmams plisti. Kelis kartus išaugusi tarptautinė prekyba ir kelionės taip pat gali nemažai prisidėti prie ligų ir kenkėjų plitimo.

Klimato pokyčiai akivaizdūs, tam nereikia nė daugiamečių tyrimų – tereikia pažvelgti pro langą: sausio mėnesį oro temperatūra panaši kaip būdavo balandžio pradžioje, o įšalo gylis šiemet – lygiai nulis. Pernai įšalas buvo 22 cm gylio, o 2010-2011 m. žiemą – net 75 cm.

Metiniai temperatūros nukrypimai kyla tik į viršų nuo daugiamečių vidurkių – fiksuojama daug daugiau ekstremaliai šiltų dienų, negu ekstremaliai šaltų. Vidutinis metinis kritulių kiekis kol kas labai nesikeičia, tačiau akivaizdžiai kinta kritulių pasiskirstymas – kelinti metai gegužės ir birželio mėnesiais labai trūksta lietaus. O būtent tie mėnesiai yra itin svarbūs daugelio žemės ūkio augalų augimui. Be to, dėl šilto ir sauso pavasario ir vasaros spėja išsivystyti daugiau negu įprasta kenkėjų generacijų.

Ilgi šilti rudenys taip pat jau parodė tam tikrų neigiamų ženklų – pernai žiemkenčių pasėliuose kaip niekada gausiai plito kenkėjai, pasirodė ir ligų. Javuose išplito žaliaakės muselės, išryškėjo miežių geltonosios žemaūgės virusas (BYDV). Žieminiuose rapsuose plito minamusės, kandys, amarai, pjūkleliai.

Uždraudus neonikotinoidų turinčius beicus, rapsų pasėliuose atsirado naujas žalingas kenkėjas – šakniagumbiniai paslėptastraubliai. Šie kenkėjai XX amžiaus viduryje buvo įvardijami kaip pavojingi ir svarbūs, o vėliau buvo faktiškai užmiršti, nes rapsus nuo jų saugojo beicai.

„Vien tik augalų ligos pasaulinei ekonomikai kainuoja apie 220 mlrd. JAV dolerių per metus, o invaziniai vabzdžiai – apie 70 mlrd. JAV dolerių“, – milžiniškus nuostolius įvardijo Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja Roma Semaškienė

Išaugus pupų plotams, išplito arkliapupiniai grūdinukai. Šiuo metu Žemdirbystės institute atliekami tyrimai, kada geriausiai naudoti insekticidus nuo šių kenkėjų. Arkliapupinių grūdinukų pažeistos sėklos linkę užsikrėsti puviniais, būna prastesnio daigumo.

Pastebima, kad vis agresyvesni darosi dirvos patogenai, todėl labai svarbu laikytis sėjomainos, ypač taikant neariamąją žemdirbystę.

Tačiau tikslių prognozių, kaip klimato kaita paveiks žaladarių plitimą, vargu ar įmanoma tikėtis: ekspertų nuomonės išsiskiria, o pateikiami duomenys yra prieštaringi. R. Semaškienės nuomone, dėl klimato kaitos gali persiskirstyti ligų ir kenkėjų svarba ir žala atskiruose regionuose, bet tai nebūtinai sukels nevaldomą kenksmingųjų organizmų išplitimo riziką.

Mokslininkės teigimu, vienas svarbiausių dalykų šiuolaikinėje augalų apsaugoje – taikyti prevencines priemones. Svarbi prevencijos dalis – sveikos sėklos. „Grūdai aruoduose gali atrodyti sveiki ir gražūs, tačiau ištyrus laboratorijoje, ant jų gali būti randami didžiuliai kiekiai patogenų“, – perspėja R. Semaškienė ir pataria sėti tik sveiką, beicuotą sėklą.

Ligų prevencijai labai svarbu pasėlių stebėsena, tam galima pasitelkti įvairius integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) įrankius. Itin patogu naudoti IKOK įrankius, kurie paremti IT sprendimais. Šiuolaikinės integruotos augalų apsaugos priemonės gali padėti ne tik mažinti nereikalingų pesticidų purškimų, bet ir tinkamai parinkti purškimo laiką bei tinkamiausią produktą. Tačiau ligų prognozavimo modelius būtina ištirti ir palyginti jų veikimą konkrečios šalies sąlygomis – tą ir daro LAMMC mokslininkai.

Pavyzdžiui, lapų dėmėtligei žieminiuose kviečiuose prognozuoti palyginus du matematinius ligų prognozavimo modelius, paaiškėjo, kad patikimas rekomendacijas pateikia tik vienas jų – „Septoria Humidity Model“. Todėl būtent šis modelis taps pasiekiamas mūsų šalies ūkininkams ir konsultantams – šis lapų septoriozės prognozavimo modelis bus įkeltas į LŽŪKT internetinį integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymo informacinės sistemos IKMIS tinklalapį.

MŪ inf.