Kaimo vietovėms reikia interneto
2005-11-16

Vilnius, lapkričio 16 d. Penktadienį Lietuvos Mokslų akademijoje įvyko konferencija „Skaitmeninių bendruomenių link“, kurioje Lietuvos kaimo bendruomenių bei regioninių, nevyriausybinių organizacijų atstovai svarstė regionų patirtį, įsisavinant informacinių technologijų teikiamas galimybes.

Konferenciją organizavo Lietuvos Mokslų akademija, Atviros Lietuvos fondas, Matematikos ir informatikos institutas, Vilniaus universiteto Socialinių studijų centras, Transparency International Lietuvos skyrius.

Niekas netikėjo projekto sėkme

Dojus agro 19 09 10

Kaip teigė vienas iš konferencijos organizatorių Atviros Lietuvos fondo (ALF) programos „Skaitmeninių bendruomenių link“ (SBL) vadovas dr. Kęstutis Juškevičius, 2001 metais pradėjus vykdyti projektą, niekas netikėjo tokios veiklos galimybe nei šios veiklos prasme.

ALF programa „Skaitmeninių bendruomenių link“ jau ketvirtus metus skatina kaimo bendruomenes ir regionines partnerystės organizacijas naudoti savo veikloje informacines technologijas: inicijuoja informacinių technologijų taikymo projektų rengimą, remia jų įgyvendinimą, organizuoja mokymus, rengia regioninius kaimo bendruomenių informacinių technologijų taikymo konsultantus.

Didelio džiaugsmo dar nėra. Pagrindinės problemos su kuriomis susiduriama kaime, plėtojant kompiuterinį raštingumą, yra per didelės interneto ryšio kainos ir per menkas darbo vietų kiekis. Taip pat per mažai skatinama naudotis interneto ryšiu. K.Juškevičiaus nuomone, neužtenka tik kartą žmones apmokyti, kaip naudotis kompiuteriu ir tikėtis, kad jie važiuos kaip su dviračiu. „Kompiuterinis raštingumas nesusietas su praktika yra nieko vertas“, - įsitikinęs SBL vadovas.

Pusantrų metų nemokamas interneto ryšys

Remiantis statistiniais duomenimis, Lietuvoje vienas gyventojas iš 3 gyvena kaime ir tik 3 proc. iš jų turi prieigą prie interneto namuose. Pasak „PHARE Viešosios interneto prieigos taškų kaimo vietovėse“ projekto turinio koordinatorės Ugnės Rutkauskienės, 97 proc. kaimiškų vietovių gyventojų interneto namuose neturi.

Šiuo metu kaimiškose vietovėse pagal minėtą projektą yra įsteigta 300 viešųjų interneto prieigos taškų. Jie yra visiškai įrengti. Kiekvienas jų yra aprūpintas kompiuteriais (po 5 kompiuterius) bei daugiafunkciniais įrenginiais. Centruose teikiamos ne tik interneto, bet ir kopijavimo, spausdinimo bei skenavimo paslaugos. Pasak U.Rutkauskienės, nemokama prieiga prie interneto centruose (40 val. per savaitę) bus teikiama dar pusantrų metų. Interneto paslaugos yra apmokėtos iš projekto biudžeto.

Iki 2006 metų pabaigos projekto vykdytojai užsibrėžė sustiprinti šių centrų veiklą ir apmokyti per 325 centrų darbuotojus, kurie vėliau galės apmokyti savo bendruomenės narius. Vienas iš prioritetų – kaimo gyventojams teikti aktualų turinį ir elektronines paslaugas.

Elektroninėmis paslaugomis galima naudotis jau dabar

Laikas nuo laiko vis dar pasigirsta nuomonių, kad kaimui interneto nereikia, kad skaitmeninėje aplinkoje kaimo žmogui niekas paslaugų neteikia.

U.Rutkauskienė pristatydama kaimui skirtą tinklalapį, paminėjo net keletą elektroninių paslaugų, kuriomis jau dabar gali naudotis kaimo gyventojai. Ji vardijo elektronines asmens dokumentacijos paslaugas, bankines operacijas, kuriomis jau dabar kaimo bendruomenių nariai nuolat naudojasi. Elektroninė prekyba bei informacijos paieška ypač aktuali atokiau nuo didmiesčių gyvenantiems žmonėms.

Techninės interneto galimybės gerėja

Pasak akademiko Laimučio Telksnio, nors kaimo žmonių techninės galimybės naudotis kompiuterių tinklais gerėja, tačiau tai gali neduoti laukiamos naudos, jei kaimo žmonės nebus aktyviau skatinami ir mokomi naudotis tomis galimybėmis. „Reikėtų, kad savivaldybės ir ministerijos savo informacinių technologijų panaudojimo planuose būtinai atsižvelgtų ir į kaimiškųjų vietovių gyventojų ir institucijų interesus,“ – įsitikinęs RAIN projekto vadovas L.Telksnys.

„Kaimiškų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“ – projektas, sukėlęs ypač daug diskusijų dėl savo kelių milijonų sąmatos. Šiuo metu projektas jau pradėtas vykdyti. Jo trukmė – 30 mėnesių. Per šį laikotarpį bus nutiesta iki 3 tūkst. km optinio kabelio į 410 seniūnijų. Pasibaigus projektui, interneto ryšio linijas dar 5 metus prižiūrės Koordinacinė tarnyba. RAIN tinklo savininkas – valstybė.

Pagal projektą, kabelis bus nutiestas tik iki seniūnijų, o nuo jų gyventojai turės galimybę prisijungti ir savo lėšomis įsirengti interneto prieigą savo namuose. L.Telksnys minėjo, kad mokestis už 500 kbps greičio interneto ryšį neviršys 30 litų per mėnesį.

Tuo tarpu AB „Lietuvos telekomas“ už panašų mokestį gyventojams siūlo 100 kartų lėtesnes interneto paslaugas – apie 0,5 Mbps (iki 512 kbps per sekundę).

RAIN projekto vadovas Matematikos ir informatikos instituto akademikas siūlė bendruomenės nebūti pasyvioms ir rengti projektus, kad interneto ryšio linijos būtų atvestos nuo seniūnijų iki gyventojų. Jis teigė, kad Europos bendrijoje pinigų yra, tik jie labai „aukštai padėti“. „Reikia pasistengti parengti ypač kokybiškus ir motyvuotus projektus“, - skatino L.Telksnys.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuriam žemdirbių savivaldos finansavimo modeliui pritartumėte?
Orai