Londonas, vasario 23 d. Mokslininkai atrado geną, kuris valdo augalų gebėjimą pasisavinti mineralines medžiagas iš dirvožemio, skelbia portalas „Science Daily“.

Šakniaplaukiai išskiria į dirvožemį rūgščių ir kitų cheminių medžiagų, kurios skaido jame esančius elementus ir leidžia augalui šiomis medžiagomis maitintis.

Seniai žinoma, kad maistiniai augalai, augantys skurdžioje dirvoje ir turintys ilgus šakniaplaukius, gyvuoja geriau nei „trumpaplaukiai“, tačiau specialistai iki šiol nežinojo mechanizmo, kuris reguliuoja šakniaplaukių ilgį. Oksfordo universiteto ir Džono Inneso centro tyrėjų komanda galiausiai aptiko geną RSL4, kuris veikia kaip jungiklis: kai jis aktyvus, šakniaplaukių lastelės auga.

Fosfatų stokojantis dirvožemis suaktyvina geną, ir ištįsę šakniaplaukiai gali „siurbti“ maistines medžiagas iš daug didesnio ploto. Taigi genas ne tik lemia augalo šaknų struktūrą, bet ir padeda jam įveikti maistinių medžiagų stygių. Mokslininkai tikisi išmokti išnaudoti šį geną kurdami augalus, duodančius didesnį derlių skurdžioje dirvoje. Toks pasiekimas duotų didelės naudos besivystančių šalių ūkininkams.

„Mes užsimojome atsakyti į fundamentalų biologijos klausimą: kaip organizmai kontroliuoja savo ląstelių dydį?“ – sako Džono Inneso centro profesorius Liamas Dolanas. – Galiausiai atradome kai ką, kas galėtų turėti įtakos pasaulio žemės ūkiui“.

MŪ inf.