Kaunas, vasario 17 d. Galvijų selekcija pageidaujamų savybių linkme - ilgas ir sudėtingas procesas, kuris labai priklauso nuo buliaus veislinės vertės. Jai nustatyti klasikiniais vertinimo metodais sugaištama ne vienus metus, tačiau jau yra būdų selekcijai suteikti kur kas didesnį greitį. Galvijų genomo analizė atveria naujus veislininkystės horizontus, bet Lietuvoje į naujovę kol kas žiūrima atsargiai.

Bulių genomo vertinimas ir genominė selekcija - naujovė, kuri užsienio šalių veislininkystės įmonėse pastaraisiais metais sparčiai diegiama. Taikant šį metodą iš spermos, kraujo ar plaukų šaknelių pavyzdžio galima nustatyti, kokius ūkiškai naudingų savybių genus gyvūnas yra paveldėjęs iš tėvų ir perduos palikuonims. Genams atpažinti naudojami žymenys (kitaip – markeriai). Tai labai supaprastina veislinių bulių vertinimą ir atranką, nes nustačius genus, galima gana tiksliai pasakyti, ko vertas bus galvijas, kai užaugs. Tiesa, būtina viena sąlyga - kad vertinimo duomenys būtų patikimi, galvijų populiacija turi būti gausi.

Genominės selekcijos ypatumai buvo nagrinėjami Lietuvos veisėjų asociacijos surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Veislininkystės tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje".

Genominio vertinimo lyderiai

Ypač daug šioje srityje pasiekė vokiečiai ir amerikiečiai. Pasaulyje apie 20 proc. parduodamos spermos yra įvertinų genomų bulių. JAV ir Vokietijoje tokios spermos dalis prekybos struktūroje sudaro net 50 proc. Pasak veislininkystės įmonės CRI (angl. Cooperative resourses international), kuri viena iš pirmųjų pradėjo taikyti genominio vertinimo metodus, vadybininko Džono Fosterio (John Foster), per pastaruosius dvejus metus genomiškai įvertintų bulių spermos paklausa labai išaugo. „2009 metais įvertinome 34 bulių genomą. Dabar iš trijų parduodamų spermos dozių dvi yra genominių bulių", - teigė Dž. Fosteris.

Pasak jo, prieš kelerius metus įmonėje buvo laikoma apie 300 tikrinamų bulių, dabar genominis tyrimas atliekamas daugiau kaip 3 000 tūkst. buliukų. „Iš jų tik 150 atrenkama spermai gaminti. Vertinimo sparta nepalyginamai didesnė už tradicinius metodus", - pabrėžė Dž. Fosteris, pridurdamas, kad JAV pieno gamintojai, vykdydami selekciją, didžiausią dėmesį kreipia į galvijų sveikatingumą, ilgaamžiškumą, vaisos savybes, svarbus ir somatinių ląstelių skaičius. Populiarėjant melžimo robotams, aktualu ir užpakalinių spenių išsidėstymas.

Vienoje iš didžiausių Vokietijos kooperatinėje veislininkystės įmonėje „Masterrid", vienijančioje 5 500 narių, genominis bulių vertinimas dabar svarbiausias selekcijos metodas. Pasak įmonės atstovo Kordo Holtje (Cord Höltje), nustatomi ne tik jau atvestų bulių genomai. Kad karvėms nebūtų persodinami prastos veislinės vertės embrionai, prieš tai ištiriami jų genomai. „Taip galima sutaupyti nemažai lėšų", - apie naujų vertinimo metodų naudą kalbėjo K. Holtje.

Pernai „Masterrid" patikrino daugiau kaip 1 200 buliukų genomus. Iš visų patikrintų buliukų tik 100 atrinkta spermai gaminti. Dar vėliau, įvertinus daugiau atrinktų buliukų duomenų, išskiriami 20-30 itin geros veislinės vertės buliai, iš jų tik 4-5 gyvuliai veislininkystės programose naudojami kaip bulių tėvai. Vienas iš geriausiai vertinamų ir paklausių įmonės bulių bulius Pioneer.

Vokietijos skaičiavimo centro įmonės atstovas Stefanas Rensingas (Stefan Rensing) patikino, kad genominė analizė - revoliucija veislininkystės sistemoje. „Tai, kas buvo atlikta per 50 metų tradiciniais metodais, genetiniais tyrimais galėjome atlikti gerokai greičiau. Juk anksčiau buliukus veislei atrinkdavome tik pagal jo tėvų savybes, apie patį gyvulį nežinojome nieko", - dėstė S. Rensingas.

Jo nuomone, tai buvo labai komplikuota ir brangi sistema. Patikrinti vieno buliaus veislinę vertę atsieidavo apie 20-25 tūkst. eurų (69-86,25 tūkst. litų). Tam reikėdavo turėti ir gana didelę sėklinamų karvių populiaciją. Galop apie 90 proc. spermos tekdavo išmesti, nes paaiškėdavo, kad metų metus tikrinamų bulių veislinė vertė prasta.

Dabar viską galima padaryti per vieną savaitę ir gerokai pigiau - ištirti buliaus genomą kainuoja apie 100 eurų (345 litai). Be to, jau galima ištirti ir embriono genomą, t. y. blogos veislinės vertės buliai tiesiog negimsta. „Žinoma, daug kam kyla klausimas, ar tokia sistema yra patikima, ar ji veikia?", - kalbėjo specialistas.

Jo teigimu, genominio vertinimo patikimumas labai priklauso nuo populiacijos dydžio. Nustatyta, kad genomo vertinimo pagal produktyvumą patikimumas siekia 73, somatines ląsteles - 76 proc. „Genomo vertinimo patikimumas yra šiek tiek mažesnis negu klasikinio metodo pagal dukterų produktyvumą, tačiau tie skirtumai labai nežymūs", - akcentavo S. Rensingas.

Genominis vertinimas oficialiai pripažintas ICAR ir „Interbull" nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio. Sertifikatus genominiam tyrimui atlikti turi 12 šalių.

Į naujovę Lietuvoje žiūrima atsargiai

Patikrintų genomų bulių spermos galima įsigyti ir Lietuvoje. Pasak veislininkystės įmonės „Litgenas" generalinio direktoriaus Gintaro Kascėno, tokio buliaus spermos dozė kainuoja kelis kartus daugiau negu įvertinto tradiciniais selekcijos metodais, tačiau šalyje jau yra gimusių įvertintų genomų bulių palikuonių. „Iki šiol mes į genominį vertinimą žiūrėjome atsargiai, nes selekcijos sėkmė labai priklauso nuo veislinės vertės vertinimo patikimumo. Jei jis žemas, tai gimus buliaus dukterims, jo veislinė vertė gali sumažėti", - komentavo G. Kascėnas.

Pasak jo, Lietuvoje yra ūkininkų, kurie nebijo rizikuoti. Kita dalis gyvulių augintojų iš principo nenori rizikuoti ir renkasi tik tų bulių, kurių įvertintas ne vienas tūkstantis dukterų, spermą karvėms sėklinti. G. Kascėno nuomone, veislininkystė Lietuvoje neįgauna didesnio pagreičio dėl to, kad lietuviai nenori brangiau mokėti už kokybę. „Apibendrinus rezultatus, aiškėja, kad augintojai renkasi bulius, kurių dukterų eksterjeras vertinamas prastai. Sutaupius spermai, vėliau tenka daugiau sumokėti, nes tokių bulių palikuonės dažniau serga nagų, tešmens ligomis, todėl tokias karves tenka brokuoti", - pabrėžė įmonės direktorius.

Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktoriaus Tomo Raudonio, auginančio 190 melžiamų karvių, įsitikinimu, genetika turi didelės reikšmės ūkio konkurencingumui. „Daugiau pieno - daugiau ir pajamų. Tiesa, veislininkystės įtaką labai sunku įžvelgti. Be to, selekcijos darbas tęsiasi keliasdešimt metų, todėl rezultatai matomi ne taip greitai kaip norėtųsi. Lygiagrečiai su selekcija turi būti gerinamos ir karvių laikymo sąlygos, jų šėrimas", - sakė T. Raudonius.

Savo auginamas Lietuvos juodamarges T. Raudonius sėklina Holšteinų veislės bulių sperma. Ūkininko teigimu, Holšteinai populiariausia ir skaitlingiausia veislė pasaulyje, todėl ir bulių spermos pasirinkimas didžiausias: „Kai pasiūla didelė, nėra sunku išsirinkti tinkamiausią bulių". Per septynerius metus T. Raudonio karvių produktyvumas padidėjo nuo 5 iki 9 tūkst. kg pieno per laktaciją, tačiau tam, jo nuomone, didžiausią įtaką turėjo pagerėjęs šėrimas.

MŪ inf.