Kaunas. Pastaruoju metu Lietuvoje išaugo susidomėjimas netradiciniais augalais silosui, vieni jų – dvispalviai sorgai (Sorghum bicolor (L.)).

Dvispalvių sorgų kilmė sietina su Afrikos šalimis, tokiomis kaip Etiopija, todėl natūraliai kyla mintis, kad šie augalai tinka pietų klimato šalims. Tačiau įvairios sorgų veislės ir hibridai gana daug metų auginami Azijos, JAV, Vakarų Europos ir kitose šalyse, kuriose klimato sąlygos yra panašios į mūsiškes.

Sorgų privalumas, palyginti su kitais panašiais augalais, yra tai, kad jie pakenčia drėgmės trūkumą ir staigius temperatūrų svyravimus, tad gerai auga esant sausringiems orams. Sorgai turi gana daug cukraus (14–20 proc.), todėl puikiai tinka silosuoti.

Sorgų auginimas

Mūsų klimato sąlygomis silosui auginti skirti sorgai sėjami gegužės antroje– birželio pirmoje pusėje, kai dirva sušyla iki ne mažiau kaip +10 ^oC temperatūros.

Sorgams tinka visų tipų dirvos, jie auga net ir skurdžiame dirvožemyje, kuris kukurūzams netinka, tačiau augalai nepakenčia šlapių dirvų.

Vienam hektarui skiriama 10–12 kg sėklų, kurios įterpiamos 3–4 cm gylyje, tarpueiliai – 25–40 cm. Kadangi sorgai gana nereiklūs, jiems tręšti tiek mėšlą ar srutas, tiek ir mineralines trąšas (azotą, fosforą, kalį) galima panaudoti pagal poreikį.

Augalai itin atsparūs daugeliui ligų, o piktžoles pasėliuose galima kontroliuoti tiek cheminėmis, tiek ir fizinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, akėjimu. Iki šiol Lietuvoje esanti auginimo praktika rodo, kad bene didžiausia problema, su kuria tenka susidurti auginant sorgus, yra piktžolės paprastosios rietmenės (Echinochloa crus-galli (L.)), kadangi jos yra tos pačios kaip ir sorgai – miglinių šeimos augalai, o registruotų sorgams herbicidų Lietuvoje nėra.

Silosui skirti sorgai užauga ir subręsta per 120–130 dienų. Jie pasiekia 160–200 cm aukštį, augalų viršuje susiformuoja sėklas turinčios šluotelės. Iš hektaro mūsų klimato sąlygomis gaunama nuo 25 iki 45 t žaliosios masės.

Derliaus dorojimas

Silosui skirtų sorgų derlius nuimamas ir silosui ruošiamas beveik taip pat, kaip ir kukurūzai. Naudojamas pašarų ruošimo kombainas, žaliąją sorgų masę smulkinantis 1–3 cm ilgio kapojais. Kadangi sorgai, kitaip nei kukurūzai, neturi burbuolių, augalų viršuje yra sėklų šluotelės, augalai pjaunami gerokai žemiau (10–15 cm aukštyje nuo žemės paviršiaus) negu kukurūzai.

Pjūtis ir masės smulkinimas vyksta atsižvelgiant į augaluose esantį sausųjų medžiagų kiekį, o ne į sorgų sėklų brandą, nes jos yra mažos ir technologiškai jų susmulkinti neįmanoma. Be to, vaškinę brandą pasiekusių sėklų gyvuliai nesuvirškina, jos praeina virškinamąjį traktą nepakitusios. Tad rekomenduojama sorgus silosuoti, kai jie turi 26–30 proc. sausųjų medžiagų.

Kaip ir minėta, silosavimo procesas yra toks pats, kaip ir kukurūzų vegetacinės masės silosavimas, todėl svarbiausi veiksniai, lemiantys siloso mitybinę vertę, fermentacijos eigą ir pašaro higieninę kokybę, yra tinkamas žaliavos suvežimas, sutankinimas, silosavimo ir dengimo technologijos pasirinkimas.

Visą straipsnį apie sorgus ir silosavimą skaitykite čia.