Viena / Liubliana. Ekstremalūs klimato reiškiniai ateityje lems pavojingą šilumos stresą vis didesnei daliai Europos galvijų.

Nauji tyrimai rodo, jog dėl to iki 2050 m. Europoje gali nukentėti milijonai gyvulių.

Tarptautinio taikomosios sistemų analizės instituto (IIASA, Austrija) ir Liublianos universiteto (Slovėnija) mokslininkai užsimojo įvertinti, kokį poveikį Europos galvijams gali turėti klimato kaita.

Pasak tyrimo autoriaus Žiga‘os Malek‘o (Žigos Maleko) karščio bangos, pasižyminčios gerokai aukštesne nei įprasta temperatūra ir mažesniu kritulių kiekiu, kelia grėsmę gyvulių gerovei, produktyvumui ir išlikimui, taip pat pablogina ganyklų būklę, sutrikdo pašarų gamybą.

Prognozuojama, kad iki 2050 m. 6,2–13,7 mln. galvijų, kurie sudaro 11–22 proc. dabartinės Europos galvijų populiacijos, patirs bent 15 papildomų karščio bangų dienų. Ypač pažeidžiami gyvuliai, laikomi uždaro tipo sistemose ir neturintys galimybės išeiti į lauką.

Prognozuojama, kad su padidėjusiu karščio poveikiu susidurs 4,5–12 proc. ganomų ir net 18–35 proc. tvartuose laikomų galvijų.

Mokslininkai skelbia, jog labiausiai nukentės pietų Europos šalys, tokios kaip Italija, Ispanija, Graikija, Slovėnija, Rumunija ir Bulgarija, kurių daugelio kaimo ekonomika labai priklauso nuo galvijų auginimo ir tradicinių produktų, tokių kaip saugomos kilmės sūriai.

Išvadose pabrėžiama, jog norint pasiekti ekonominius, aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės tikslus būtina savalaikė ir geografiškai tikslinga adaptacija. Priemonės, tokios kaip pavėsį teikiančių medžių sodinimas ganyklose, kraštovaizdžio elementų, tokių kaip pastogės, įrengimas ar tvartų ventiliacijos ir vėsinimo sistemų atnaujinimas, kainuoja pinigus ir laiką.

Kai kuriuose regionuose ūkininkai jau atsisako auginti galvijus, iš dalies dėl to, kad karščio bangos, dažnai sutampančios su sausra, riboja pašarų gamybą.

Pasak Ž. Malek‘o, nėra vieno universalaus sprendimo, kuris tiktų visam Europos galvijininkystės sektoriui. Viduržemio jūros regiono šalyse priemonės skirsis nuo tų, kurios taikomos Alpėse ar Atlanto vandenyno pakrantėse.

Nors pokyčiai gali būti nepatogūs, ypač regionuose, kuriuose galvijų auginimas yra labai intensyvus ir kur kai kuriems ūkininkams gali tekti mažinti bandos dydį arba perkelti ganyklas į kitą teritoriją, svarbu kuo anksčiau pradėti adaptaciją ir didinti sektoriaus atsparumą klimato kaitai.