Berlynas. Kaip užtikrinti, kad inovacijos pasiektų ūkininkus ir būtų pritaikytos praktikoje. Didžiausi lūkesčiai siejami su nauja skaitmenine platforma „EU-FarmBook“.

Bonos universitete, Vokietijoje, vykusiame renginyje apie inovacijų perdavimą ūkininkams diskutavo mokslininkai, žurnalistai ir žemės ūkio sektoriaus atstovai.

Diskusijų centre – europinė skaitmenine platforma „EU-FarmBook“, kuri metų pabaigoje turėtų tapti atviros prieigos daugiakalbiu žinių centru. Ji suprojektuota kaip pagrindinis įrankis, padėsiantis perkelti mokslinių tyrimų rezultatus į realų žemės ūkio gyvenimą, užtikrinant, kad milijardinės investicijos į mokslą nevirstų vien ataskaitomis, bet taptų naudingu šaltiniu Europos ūkininkams, miškininkams ir konsultantams.

Renginį organizavo „EU-FarmBook“, Europos žemės ūkio žurnalistų tinklas ENAJ ir Bonos universiteto Žemės ūkio, mitybos ir inžinerijos mokslų fakultetas.

Gento universiteto atstovas ir „EU-FarmBook“ koordinatorius prof. dr. Pieter’is Spanoghe (Pieteris Spanogė) pabrėžė inovacijų perdavimo svarbą: „Visoje Europoje į žemės ūkio tyrimus investuojama milijardai. Neturint patikimų mechanizmų, kaip išvadas pritaikyti praktikoje, didelė dalis šių žinių lieka įkalinta ataskaitose ir neprieinama tiems, kuriems jos galėtų būti naudingos. Šis atotrūkis kelia grėsmę pačiam tyrimų poveikio efektyvumui.“

„EU FarmBook“ skaitmeninei platformai numatytas pagrindinės inovacijų perdavimo priemonės vaidmuo. Projekto organizatoriai iš visos ES šiuo metu įkeldinėja praktinę informaciją, kurią vėliau galima bus pasiekti visomis ES kalbomis.

P. Spanoghe sakė: „EU-FarmBook“ yra daugiau nei skaitmeninė saugykla – tai atskaitos taškas ūkininkams, miškininkams ir konsultantams, ieškantiems praktinių, moksliniais tyrimais pagrįstų sprendimų. Tai daugiakalbė, atviros prieigos platforma, kuri sujungia ES finansuojamus tyrimus ir tuos, kuriems jų labiausiai reikia.“

Bonos universiteto Geodezijos ir geoinformacijos instituto (IGG) Geodezijos grupės vadovas prof. dr. Heiner’is Kuhlmann’as (Haineris Kulmanas) pabrėžė fundamentinių tyrimų, kaip praktinių inovacijų pagrindo, svarbą.

Inovacijų perdavimas susiduria su daugybe kliūčių. Viena iš jų – išteklių trūkumas. Kalbėdamas apie „EU-FarmBook“, H. Kuhlman’as sakė: „Nėra lengva užtikrinti „EU-FarmBook“ sėkmę ir neturiu paprasto sprendimo. Mano nuomone, reikia daug asmeninio įsitraukimo ir kontaktų.“

Vokietijos BŽŪP tinklo DVS EIP-Agri* ir AKIS** konsultantė dr. Leonie Göbel (Leoni Giobel) pabrėžė žemės ūkio tinklų svarbą: „Šiandien Vokietijoje ElP-Agri yra apie 500 inovacijų projektų, o ES – keli tūkstančiai. Jei nuo pat pradžių įtrauksime ūkininkus ar miškininkus, inovacijos bus įgyvendinamos ir plis daug greičiau.“

L. Göbel siekia suburti tinkamus projektus ir žmones. „Trūkstant išteklių, stiprus tinklas ir erdvė mainams yra svarbesni nei bet kada anksčiau, siekiant sukurti novatorišką, tvarią ir atsparią žemės ūkio praktiką“, – sakė ji.

„WeGrow Group“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Peter‘is Dissenbacher‘is (Peteris Disenbacheris) patvirtino mokslu pagrįstų inovacijų svarbą. Jis įsitikinęs, kad žemės ūkio tyrimuose dažnai sukuriamos pažangiausios žinios, tačiau per dažnai jos lieka tarp akademinių sienų.

„Norint ką nors pakeisti, reikia sistemų, kurios leistų žinioms judėti ir tapti prototipais, produktais, startuoliais ir politika“, – sakė jis ir ragino. – Moksliniai tyrimai pasiekia visą savo potencialą tik tada, kai jie pritaikomi praktikoje – tam mums reikia inovacijų ekosistemos, kuri kurtų tvirtus ryšius tarp mokslo, verslo ir visuomenės. „EU-FarmBook“ bus sėkminga, jei ūkininkai galės pamatyti bent vieną pavyzdį, kai platformoje pateikta informacija padėjo ūkininkui.“

Europos žemės ūkio žurnalistų tinklo ENAJ atstovė, Prancūzijos spaudos agentūros „Phileas Info“ direktorė Yanne Boloh (Jana Bolo) pasidalijo įžvalgomis apie inovacijas savo šalyje. Inovacijos laikomos labai svarbiomis, todėl nuo 2018 m. Prancūzijos žemės ūkio žurnalistų asociacija AFJA skelbia kvietimą teikti straipsnius ir pranešimus, kuriuose pristatomos į ateitį orientuotos ir novatoriškos temos žemės ūkio, aplinkos, maisto ir kaimo gyvenimo srityse, ir siekia gauti „Graine d'innovation“ apdovanojimą.

Šios inovacijos atveria galimybes, bet kartu kelia klausimų. Ir čia į pagalbą ateina žemės ūkio žurnalistai – kad užmegztų ryšius, verstų ir aiškiai, sąžiningai bei įžvalgiai dalytųsi šiais sudėtingais klausimais.

J. Boloh mato didelį „EU-FarmBook“ platformos potencialą, nes ji atvers žurnalistams prieigą prie gerų istorijų, kurias jie galės aprašyti ir pateikti ūkininkams, tačiau žurnalistų platforma nepakeis.

Poznanės (Lenkija) A. Mickevičiaus universiteto profesorė, teisininkė bei žemės ūkio savaitraščio „Tygodnik Pradnik Rolniczy“ (tai didžiausias Lenkijos ūkininkams skirtas žurnalas) redaktorė dr. Aneta Suchon, patvirtino inovacijų svarbą Lenkijos žemės ūkiui: „Lenkijoje yra daugiau nei milijonas ūkių, ir inovacijos yra būtinos ūkių plėtrai, žemės ūkio veiklos žalinimui ir ūkininkų pajamų didinimui.“

Žemės ūkio spauda atlieka svarbų vaidmenį teikdama naujausią informaciją ir žinias tokiose srityse kaip teisė, ekonomika, augalininkystė ir gyvulininkystė. Ji svariai prisideda prie informacijos apie inovacijas ūkiuose sklaidos ir ūkių valdymo problemų sprendimo. „EU-FarmBook“ gali būti sėkmingas, tačiau jį reikia labiau reklamuoti ūkininkams.

*EIP-Agri – Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio produktyvumo ir tvarumo srityje

*AKIS – Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistema; tai ES koncepcija, skirta skatinti žinių mainus (kiekvienas, kuris naudoja ar kuria žinias, yra AKIS dalis; AKIS padeda gerinti žinių srautus ir inovacijų perdavimą