Akademija. Siūlymai mažinti augalų apsaugos produktų naudojimą turi būti moksliškai pagrįsti ir argumentuoti. Apie tai daugiausia kalbėta vasario 1 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre (LAMMC) vykusioje diskusijoje.

Pristatyti ilgalaikės institucinės mokslo programos „Kenksmingieji organizmai agro- ir miško ekosistemose“ naujo tyrimų etapo uždaviniai.

Aktualius klausimus aptarė LAMMC mokslininkai ir socialiniai partneriai. Diskutuota apie bendradarbiavimą sprendžiant su augalų apsauga susijusias problemas, specifinių žinių poreikį, žaliojo kurso pasekmes ateities žemės ūkiui.

Dauguma diskusijos dalyvių pabrėžė, kad svarbu, jog mokslininkai aktyviai įsitrauktų į išvardytų problemų sprendimą.

„Labai svarbūs mokslininkų argumentai prieš visuomenėje sklandančią, jokiais duomenimis nepagrįstą informaciją (melagienas). Būtina akcentuoti, kad, uždraudus naudoti daugelį sintetinių augalų apsaugos produktų, gali kilti rizika didžiajai daliai vaisių ir daržovių augintojų sektoriaus atstovų.

Jie bus priversti nutraukti nepelningą veiklą, o galutiniai vartotojai neteks vietinių produktų“, – pavojus vardijo Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkė Daiva Šateikienė.

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Alma Valiuškaitė iš esmės pritarė šiai minčiai. Taip pat atkreipė dėmesį, kad ir biologinių produktų, kuriems pastaruoju metu skiriamas didelis dėmesys, naudojimas gali turėti ne vien teigiamą poveikį.

Pastebima, kad rekomendacijomis nepagrįstas bioproduktų naudojimas iškreipia dirvožemio mikroorganizmų rūšinę sudėtį. Tokie produktai turi būti visapusiškai ištirti prieš juos naudojant.

LŪS vicepirmininkai Ignas Hofmanas ir Zigmas Aleksandravičius taip pat pritarė, kad informacija apie biologinių produktų naudojimą ir jų veiksmingumą gana ribota.

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidento Karolio Šimo manymu, žaliojo kurso strategija sveikintina, tačiau ji gali sukelti ir nemažai problemų.

„Kai kurių sprendimų pasekmės matomos jau dabar – nelikus rinkoje sisteminio veikimo insekticidų, kalbama ne tik apie derliaus ir kokybės nuostolius, bet ir prarandamas rinkas.

Ne mažiau opi problema – pesticidų likučiai produkcijoje. Jau ir dabar randama neregistruotų veikliųjų medžiagų – tai rodo, kad uždraudus patikrintas priemones, imamasi kontrabandos. Būtina jau dabar įvertinti, kiek praras Lietuva, 50 proc. sumažinus augalų apsaugos produktų naudojimą“, – apie rizikas kalba K. Šimas.

Ar siekiama sumažinti naudojamų augalų apsaugos produktų kiekį, ar orientuojamasi į veikliųjų medžiagų sumažinimą? Kol kas atsakymo nėra nei Lietuvoje, nei kitose šalyse, todėl diskutuoti sudėtinga.

A. Valiuškaitės manymu, jei iš registruotų augalų apsaugos produktų sąrašo bus išbrauktas kas antras produktas, apie augalų apsaugą ir Integruotąją kenksmingųjų organizmų kontrolę (IKOK) daržininkystėje ir sodininkystėje nebus galima kalbėti.

Diskusijos dalyviai vieningai sutarė, kad vienas svarbiausių veiksnių, siekiant užtikrinti tvarų augalų apsaugos produktų naudojimą ir valstybės žemės ūkio konkurencingumą, yra visų susijusių suinteresuotų šalių vieningas darbas.

Jis reikėtų pradėti nuo efektyvios ir tyrimais grįstos edukacijos. Informacija iš mokslo, privataus ir viešojo sektoriaus turėtų pasiekti sprendimų priėmėjus ir visuomenę.

UAB „Agrokoncerno“ Produktų grupės vadovo Arno Radzevičiaus siūlymu, kiekvieno sprendimo galimas pasekmes reikėtų pristatyti visuomenei atliekant lauko eksperimentus realiomis sąlygomis.

Pasigendama nepriklausomų ir operatyvių į rinką ateinančių produktų tyrimų dėl naudojimo laiko, normų veiksmingumo.

„Tarp socialinių partnerių reikėtų daugiau solidarumo, ypač dėl ūkininkų gerovės. Tikslinga organizuoti daugiau susitikimų įtraukiant sprendimų priėmėjus“, – sako Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanavičienė.

LAMMC direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Vita Tilvikienė pakvietė žemdirbius prisijungti prie bendrų projektų ir įsitraukti į Europos inovacijų partnerystės veiklos grupes. Tai puiki priemonė komunikuoti, skleisti žinias ir taikyti naujas technologijas ūkiuose.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Plėtros padalinio vadovo Rimtauto Petraičio nuomone, mokslas gavo naują arbitro vaidmenį priimant politinius sprendimus. Bet vis dar dažnai nesusikalbama.

Pavyzdys – jau kurį laiką besitęsiančios diskusijos dėl Augalų apsaugos plano. Mokslininkams reikėtų sudaryti sąlygas dažniau pabūti arbitrais taikant poveikio analizę.

Šiai dienai aktualu įvertinti, kokia IKOK vertė galutiniam rezultatui. Ar sumažinus augalų apsaugos produktų kiekį bus užtikrinta pakankama ligų ir kenkėjų kontrolė?

Apibendrindama vykusią diskusiją programos vadovė dr. Roma Semaškienė akcentavo tikslus, kurių turėtų siekti visi (mokslininkai, verslininkai, ūkininkai, asociacijos, sprendimų priėmėjai, visuomenė):

• stiprinti visuomenės ir sprendimų priėmėjų edukaciją organizuojant bendras diskusijas, renginius;
• skatinti bendrą visų suinteresuotų šalių darbą, siekti daugiau solidarumo tarp socialinių partnerių;
• užtikrinti, kad žemės ūkio konsultantai stiprintų žinių sklaidą;
• vengti atsainaus požiūrio į aktualias žemės ūkio problemas;
• užtikrinti stabilų ir pagarbų požiūrį į mokslą.