Londonas. Išsiaiškinus mechanizmą, dėl kurio augalų šaknys nustoja augti kietame dirvožemyje, atsirado galimybė priversti juos tarpti net labiausiai nepalankioje aplinkoje.

Kietas (suspaustas) dirvožemis – pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria šiuolaikinis žemės ūkis visame pasaulyje. Dėl vis didėjančios priklausomybės nuo sunkiosios technikos ir netinkamo dirvožemio tvarkymo praktikos, ši problema riboja šaknų augimą, maisto medžiagų ir vandens prieinamumą.

Kasmet patiriami nuostoliai, nes derlius gali sumažėti 50 proc. Europoje yra daugiau kaip 33 mln. hektarų dirvožemio, linkusio į sutankinimą, ir tai – didžiausias plotas pasaulyje. 

Nepaisant kilnios žemės ūkio misijos aprūpinti žmoniją maistu, mechanizmas, kaip augalai reaguoja į dirvos suspaudimą, iki šiol buvo neaiškus. Intuityviai manyta, jog augalai nustoja leisti šaknis tankiame dirvožemyje dėl fizinio pasipriešinimo ir negalėjimo prasiskverbti pro kliūtį, tačiau tarptautinė komanda, vadovaujama Notingemo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkų, nustatė, jog šaknų augimą slopina fitohormono etileno kaupimasis.

Lakus junginys išgaruoja pro purią dirvą, bet ne pro suspaustą dirvožemį, o didesnė koncentracija audiniuose veikia kaip dujinis signalas, slopinantis šaknų sistemos vystymąsi, skelbiama mokslo žurnale „Science“. 

Naudodami vaizdinius ir genetinius metodus, tyrėjai išsiaiškino, jog „išjungus“ etileno signalą augalų šaknys sėkmingai auga net labai kietame dirvožemyje. Šio mechanizmo atradimas ir pirmieji bandymai su ryžiais eliminuojant reguliacijos genus suteikia vilties išvesti suspaustai dirvai atsparias kultūras.

„Supratimas, kaip šaknys prasiskverbia pro kietą dirvožemį, turi didelę reikšmę žemės ūkiui. Potencialas yra tikrai įdomus. Kontroliuodami atsaką, galėsime veisti naujus augalus, kurių šaknys prasiskverbs giliau ir įsisavins anksčiau nepasiekiamus išteklius“, – teigė Notingemo universiteto tyrėjai.

MŪ inf.