Kaunas. Tiksliųjų technologijų sprendimai leidžia integruoti į žemės ūkio techniką įvairius jutiklius ir skaitmeninius įrankius, kurie padeda įvertinti pasėlio būklę kartu atliekant augalų priežiūros darbus. Kokia azoto jutiklių vertė ir atsiperkamumas?

Azotą augalai pradeda naudoti nuo sėklos sudygimo ir tai tęsia iki visiškos brandos. Azoto pasisavinimas yra nulemtas augalų genetinių veiksnių, o jo efektyvumas priklauso nuo aplinkos veiksnių ir technologinės strategijos: tręšimo būdų, normų ir laiko.

Teigiama, kad žieminiams kviečiams iki pirmo bamblio reikia apie 30 proc., nuo pirmo bamblio iki vėliavinio lapo – 40 proc., nuo vėliavinio lapo iki žydėjimo pabaigos – 20 proc., o po žydėjimo – 10 proc. azoto.

Tiksliųjų technologijų sprendimai leidžia integruoti į žemės ūkio techniką įvairius jutiklius ir skaitmeninius įrankius, kurie padeda įvertinti pasėlio būklę kartu atliekant augalų priežiūros (tręšimo, purškimo) darbus.

Norint tuo įsitikinti, vykdomi gamybiniai bandymai su skirtingais lazeriniais jutikliais ir skaitmeniniais įrankiais (sprendimais), skirtais optimizuoti augalų tręšimą azotu realiu laiku.

Aptariamas bandymas buvo įrengtas demonstraciniame „Ateities ūkyje“, Radviliškio r. Pasirinktas tolygus laukas, kuriame užtikrintos vienodos sąlygos, auginti žieminiai kviečiai.

Azoto jutiklių efektyvumo vertinimas

Kviečiai buvo nukulti 2022 m. rugpjūčio 18 d. ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. Derliaus apskaita buvo atlikta apskaitiniuose laukeliuose, kurių plotas išmatuotas rankiniu GPS matuokliu, technologinės vėžės eliminuotos, o kiekvieno apskaitinio laukelio derlius sveriamas atskirai.

2022 m. gauti derliaus duomenys parodė, kad naudojant CropSpec jutiklius galima gauti nuo 3 iki 6 proc. derliaus priedą ir sutaupyti nuo 2 iki 13 proc. trąšų, palyginti su įprasta tręšimo technologija.

Panašūs derliaus duomenys gauti ir taikant kito gamintojo azoto jutiklį ir programą Agro247, tačiau trąšų 7 proc. sunaudota mažiau, kai tręšiant buvo panaudoti NDVI palydoviniai duomenys (Agro247). Dėl trąšų ekonomijos (13 proc.) labiausiai pasiteisino dviejų taškų kalibravimo CropSpec jutiklio technologija, nors čia derliaus priedas sudarė tik 3 procentus.

Panaši tendencija buvo ir 2023 metais. Derliaus priedai svyravo nuo 5 iki 6 proc., o trąšų sutaupyta nuo 6 iki 10 proc.

Mažiausiai azoto trąšų sunaudota tręšiant augalus CropSpec jutiklio dviejų taškų kalibravimo variante. Tręšti panaudojus NDVI palydovinius duomenis (Agro247), 2023 m. buvo kur kas sunkiau. Dėl netipinių oro sąlygų susidūrėme su iššūkiais gaunant naujus ir patikimus NDVI indekso duomenis. Kokybiškiems palydoviniams vaizdams gauti reikia tinkamų sąlygų, o tų metų pavasarį vyravę kontrastingi orai neleido surinkti kokybiškų duomenų. Tai rodo, kad palydoviniai duomenys yra mažiau patikimi, palyginti su realiu laiku dirbančiais jutikliais, kurių pranašumas šiais metais buvo akivaizdus.

Norėdami palyginti azoto jutiklių panaudojimo atsiperkamumą, atlikome šio tyrimo analizę per kitas naudas. Gauti duomenys rodo, kad, patręšus augalus pagal pasirinktą algoritmą, gautas derlius buvo didesnis 3–6 proc., trąšų sutaupyta iki 13 proc., grūdų baltymingumas padidėjo 0,2–0,4 proc. Taip pat buvo suvaldytas pasėlių išgulimas dėl tręšimo per didelėmis azoto trąšų normomis (išgulimas sumažėjo nuo 80 iki 100 proc.).

Atlikus ekonominį skaičiavimą, gavome, kad, kuliant 7 t ha^-1 javų derlių, galime gauti papildomų pajamų iš derliaus priedo – 75,65 Eur ha^-1, sutaupyti 9 Eur ha^-1 trąšoms, taip pat gauti dar papildomai iki 42 Eur ha^-1, jeigu įvertinsime ir padidėjusį baltymų kiekį grūduose.

Skaičiavimai atlikti remiantis šiais įkainiais: 2 klasės grūdų kaina – 217 Eur t^-1, amonio salietros kaina – 450 Eur t^-1.

Visą straipsnį apie atliktą bandymą skaitykite čia.