Didžioji Britanija, liepos 27 d. Archeologai rado pirmą neginčijamą įrodymą, kad Afrikos žmonės naudojo galvijų pieną maistui dar prieš 7 000 metų, rašo portalas „Science Daily".

Bristolio universiteto specialistai su kolegomis iš Romos universiteto tyrinėjo 7 000 metų amžiaus neglazūruoto molio indus, rastus Libijos kalnuose. Keramikoje mokslininkai rado riebiųjų rūgščių, kurios patikimai rodo, kad induose buvo apdorojamas pienas.

Maždaug prieš 10 tūkst. metų Sacharos dykuma buvo daug drėgnesnė ir žalesnė vieta, kurioje pirmosios medžiotojų-rinkėjų bendruomenės gyveno pusiau sėslų gyvenimą, žiesdamos puodus, medžiodamos žvėris ir rinkdamos laukinius javus. Regionui pradėjus sausėti, žmonės tapo sėslūs. Galvijų griaučiai urvuose ir upių senvagėse rodo, kad tai nutiko prieš 7 000 - 5 000 metų.

Kad ankstyvosioms Afrikos bendruomenėms galvijai buvo svarbūs, liudija daugybė graviūrų ir piešinių ant uolienų visame regione. Tačiau tiesioginio įrodymo, kad galvijai buvo melžiami, nebuvo - iki šiol.

„Mes jau žinome, koks svarbus buvo pienas, sūris, jogurtas ir sviestas neolito laikų Europos gyventojams, todėl džiugu rasti patvirtinimą, kad šie produktai buvo reikšmingi ir priešistoriniams Afrikos žmonėms," - teigia Džuli Dan (Julie Dunne), viena darbo autorių.

J. Dan teigimu, atradimas leidžia geriau suprasti ir tai, kaip susiformavo genas, leidžiantis žmogaus organizmui suvirškinti pieną. Šis genas randamas europiečiuose bei kai kuriose Centrinės Afrikos gyventojų grupėse ir patvirtina teoriją, kad pieno produktų vartojimas prasidėjo Artimuosiuose Rytuose prieš maždaug 8 000 metų, o vėliau išplito į Afriką ir Europą.

MŪ inf.