Vilnius. Žemės ūkio sektoriaus produkcijos kainos nuo 2021 m. I ketvirčio iki 2022 m. III ketvirčio augo sparčiau nei gamybos sąnaudos. Didžiausią sąnaudų padidėjimo dalį minėtu laikotarpiu sudarė lietuviškos tarpinio vartojimo prekės ir paslaugos, teigia Lietuvos bankas (LB).

Prie sąnaudų augimo reikšmingai taip pat prisidėjo kitos importuotos tarpinio vartojimo prekės ir paslaugos, degalai ir kiti energijos ištekliai (sudarė maždaug po 15 proc. sąnaudų).

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas teigė, kad žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos 2022 m. III ketvirtį padidėjo maždaug 55 proc., o sąnaudos didėjo maždaug 25 procentais.

Jo teigimu, tokios tendencijos reiškia, kad 2021–2022 m. žemės ūkiui turėjo būti ekonomiškai sėkmingi. 

A. Dabušinsko vertinimu, tokį pokytį galėjo lemti tai, kad kainų raida žemės ūkyje turi tendenciją atkartoti regionines tendencijas, kainų pokytis pastaruoju metu Lietuvoje ir vidutiniškai ES buvo panašus. 

Anot LB, energijos išteklių kainų šokas turėjo didesnę įtaką maisto kainoms Lietuvoje nei vidutiniškai euro zonoje, o dėl gana didelės paklausos ir gyventojų perkamosios galios visi rinkos dalyviai galėjo lengviau perkelti išaugusias sąnaudas galutiniam vartotojui, teigia Lietuvos bankas.

Banko ekonomistų atlikta analizė parodė, kad maisto produktų kainų pikas jau pasiektas ir ateityje sąnaudų spaudimas kainoms silpnės.  

Aurelijaus Dabušinsko teigimu, gruodį maisto produktų infliacija sudarė beveik 40 proc. bendros infliacijos.

„Maisto kainų infliacija didelė, Europoje taip pat, nekalbant apie Baltijos šalis. Trečdaliu pabrangęs maistas – reikšmingas pokytis. Tačiau panašios tendencijos regione suponuoja, kad yra bendrų veiksnių, o ne tik Lietuvoje specifinės maisto brangimo priežastys“, – sakė A. Dabušinskas. 

Pasak jo, maisto kainų lygis 2020 m. Lietuvoje siekė 85 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio, o dėl pastaruoju metu ypač sparčiai brangusio maisto, LB ekonomistų vertinimu, per 2022 m. Lietuva pasiekė 98 proc. ES vidurkio. 

LB teigimu, pagrindinė maisto kainų augimo priežastis – Rusijos energetinio šantažo ir karo prieš Ukrainą sukeltas energijos išteklių kainų šokas bei augusios žemės ūkio produktų kainos regione. 

Nurodoma, kad pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys iki pat praėjusių metų rugsėjo buvo energijos išteklių, o dabar – maisto kainos.

Anot LB, gana didelė paklausa ir gyventojų perkamoji galia sudarė palankias sąlygas perkelti kaštų padidėjimą į kainas, tačiau maisto produktų tiekimui svarbiose veiklose išskirtinai didelio pelningumo padidėjimo nestebima. 

Nurodoma, kad maisto produktų kainų augimas lėtės, tačiau nebus tolygus energijos sąnaudų mažėjimui dėl sąnaudų persidavimo laipsniškumo ir kitų sąnaudų dedamųjų įtakos.