Veterinarinių vaistų įstatymo projektas jau laukia balsavimo Seime. Priėmus įstatymą jis įsigaliotų šių metų lapkritį. Veikla, susijusi su veterinariniais vaistais, būtų atskirta nuo veiklos, kuri apima žmonių medikamentus, t. y. nuo Farmacijos įstatymo reguliuojamos srities.

Priėmus įstatymą, jis atspindėtų ir leistų įgyvendinti ES Reglamento 2019/6 nuostatas, kurios atskiria veterinarinę ir žmonių farmaciją. Šiuo reglamentu nustatomos veterinarinių vaistų pateikimo rinkai, gamybos, importo, eksporto, tiekimo, platinimo, farmakologinio budrumo, kontrolės ir naudojimo taisyklės.

Daug lems poįstatyminiai aktai

„Lietuvoje iki šiol kai kuriuos mechanizmus tvarkė žmonių farmacininkai, nors jų specifika kitokia nei veterinarinės farmacijos. Lieka tikėtis, kad Veterinarinių vaistų įstatymą Seimas palaimins“, – vylėsi Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos (LVGA) prezidentas dr. Audrius Kučinskas.

Veterinarijos farmacijos asociacijos (VFA) prezidento Jurūno Jono Jablonsko teigimu, atskiro įstatymo, išsamiai reglamentuojančio veiklą, susijusią su veterinarinių vaistų gamyba, registracija, platinimu ir kita veikla (pvz., veterinarinių vaistų reklama), neturėjome, todėl visos įstatymo nuostatos reikšmingos.

„Svarbu, kad visos sritys, susijusios su veterinariniais vaistais, reglamentuojamos vienu pagrindiniu įstatymu, kai anksčiau turėjome bent kelis teisinius aktus“, – sakė J. J. Jablonskas.

Svarstant Veterinarinių vaistų įstatymo projektą LVGA ir VFA pakviestos į darbo grupę ir turėjo galimybę tiesiogiai komentuoti, argumentuoti kiekvieną projekto nuostatą. J. J. Jablonskas pabrėžė, kad į VFA pasiūlymus atsižvelgta, diskusijos vyko dėl kiekvieno punkto.

„Ne visada priimamas pats pirminis variantas, bet į visus siūlymus atsižvelgta. Manyčiau, Veterinarinių vaistų įstatymo projektas priimtinas, tačiau tai vis dar yra projektas ir galutinis variantas gali būti ne visai toks, koks pateiktas“, – pastebėjo VFA prezidentas, pridūręs, kad įstatymo įgyvendinimas ir jo kokybė labai priklausys nuo poįstatyminių aktų, kurie yra kasdienės veiklos „darbinės instrukcijos“.

Vadybininkai nebegalės palikti vaistų ūkyje

A. Kučinskas, vardydamas svarbiausius įstatymo aspektus, minėjo, kad jis turėtų riboti laisvą vaistų judėjimą rinkoje, todėl nelegalių vaistų turėtų sumažėti, nes bus draudžiama atvežti ir palikti veterinarinių vaistų ūkininkui.

Viena svarbiausių įstatymo nuostatų A. Kučinskas įvardija tai, kad ūkininkas negalės šiaip turėti veterinarinių vaistų arba gauti jų iš farmacijos įmonių vadybininkų.

Receptinius vaistus ūkyje galės naudoti tik darbiniais santykiais su tuo ūkiu susijęs specialistas – privatus arba ūkyje dirbantis veterinarijos gydytojas.

„Tai gera žinia veterinarijos gydytojams, kurie neturės taisyti gyvūnų savigyda užsiimančių ūkininkų padarytų klaidų. Be to, tai leis jiems bent šiek tiek uždirbti iš vaistų prekybos, nes mažėjant gyvulių, mažėja jų pajamos“, – atkreipia dėmesį A. Kučinskas.

Įsigaliojus Veterinarinių vaistų įstatymui, tikėtina, veterinarai turės galimybių uždirbti daugiau, nes ūkininkai negalės įsigyti nelegalių vaistų ir gydyti patys.

Įstatymas numato tam tikrą nuotolinės vaistų prekybos kontrolę. 

Antibiotikų naudojimą reikės pagrįsti

Įstatymas, teigė A. Kučinskas, padės mažinti antimikrobinių vaistų vartojimą, nors Lietuva dar turės padirbėti priimdama konkrečias tvarkas.

Pasaulyje jos labai skiriasi. Pavyzdžiui, Vokietijoje negalima skirti gyvūnui antibiotiko, jeigu nėra įrodymo, tarkime, laboratorinių tyrimų, kad jo tikrai reikia. Veterinaras turi pagrįsti, kodėl gydyti reikia tuo, o ne kitu antibiotiku ar vaistu.

„Manau, ir mes turime eiti tokiu keliu – pagrįsti, kodėl reikia būtent tokio vaisto“, – sakė LVGA prezidentas.

Pasak J. J. Jablonsko, šis įstatymas neturėtų daryti didelės įtakos skiriant veterinarinius vaistus, nes veterinarijos gydytojas juos skiria pagal paciento būklę ir ligą, gydymas visada turėtų būti paremtas anamneze, tyrimais.