Vilnius. Patvirtinus, kad šalyje mėlynojo liežuvio liga (MLL) užsikrėtusiems galvijams nustatytas 3 serotipas, dažnam kyla klausimas, kaip saugotis nuo virusą platinančių mašalų ir koks galimas ligos gydymas.

Išsamiai apie MLL šių metų balandžio mėn. žurnale „Mano ūkis“ rašė LSMU Veterinarijos akademijos mokslininkė Dalia Šermukšnienė ir LSMU Veterinarijos akademijos prof. dr. Alvydas Malakauskas, taip pat dirbantis ir Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje.

Mėlynojo liežuvio liga (MLL) – tai kraujasiurbių mašalų platinama virusinė naminių ir laukinių atrajotojų liga, kuria gali užsikrėsti galvijai, avys, ožkos, elniniai gyvūnai, taip pat lamos, alpakos ir kupranugariai. Sunkiausiai serga avys, tačiau dažniausiai užsikrečia galvijai, kurie ir yra pagrindinis MLL viruso šaltinis.

Ligos sukėlėjai ir jų plitimas

Mėlynojo liežuvio ligą sukelia Reoviridea šeimai priklausančios Orbivirus genties RNR virusai, kuriuos platina Culicoides genties smulkieji 1–3 mm dydžio kraujasiurbiai mašalai. Lietuvoje yra apie 27 šių mašalų rūšis. Uodai ir Lietuvoje aptinkami upiniai mašalai neplatina MLL virusų.

MLL virusai į naujas teritorijas patenka su užkrėstais gyvuliais ir natūraliai plintant užkrėstiems mašalams. Mašalai įprastai gali nuskristi tik nedidelius, iki kelių km atstumus, tačiau, esant tam tikroms sąlygoms, pavyzdžiui, pučiant stipriam vėjui, užkrėsti mašalai gali būti nunešti jūromis labai dideliais atstumais, net apie 200 km.

Gyvuliai MLL virusais užsikrečia įkandus užkrėstų mašalų patelėms, kai iš jų seilių liaukų virusai patenka į gyvulių kraują. Tačiau šia liga gyvuliai neužsikrečia vienas nuo kito, pavyzdžiui, ganydamiesi bandomis ar vienas nuo kito tvarte.

Kaip saugotis nuo mašalų

Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, Culicoides genties mašalų gamtoje ir gyvulių aplinkoje yra be galo daug, o gyvuliui užsikrėsti gali užtekti ir vieno mašalo įkandimo. Todėl repelentai ir insekticidai neužtikrina 100 proc. apsaugos nuo užsikrėtimo šios ligos virusais ir nesustabdo ligos plitimo.

Platus insekticidų naudojimas naikinant mašalus aplinkoje taip pat gali neigiamai veikti visus kitus vabzdžius, todėl nėra priimtinas. Vis dėlto repelentai ir insekticidai gali būti labai naudingi, siekiant išsaugoti labai brangius, vertingus, vienetinius gyvulius ar zoologijos sodų gyvūnus. Tvartuose pagal galimybes galima įrengti tinklelius nuo vabzdžių ar ventiliaciją, nes intensyvesnis oro judėjimas nepatraukli vieta mašalams. Aplink gyvulių laikymo pastatus reikėtų mažinti mašalams (taip pat tiks uodams ir kitiems vabzdžiams) tinkamą aplinką veistis.

Gydymo nėra

Pagal klinikinius požymius įtarus MLL (ar kitas ligas), būtina kviesti veterinarijos gydytoją, kuris įvertins, kokius mėginius reikia paimti diagnozei nustatyti. Paprastai atliekami kraujo molekuliniai ir serologiniai tyrimai.

Šios ligos klinikiniai simptomai yra panašūs į kitų pavojingų infekcinių ligų, todėl kuo skubesnis ligos diagnozavimas gali išgelbėti nuo milžiniškų ekonominių nuostolių.

Specifinių MLL antivirusinių vaistų nėra, ligos klinikiniams simptomams sumažinti dažniausiai gydoma vaistais nuo uždegimo ir suteikiama papildoma priežiūra. Atsižvelgiant į gyvūnų gerovę, galimi atvejai, kai reikės apsvarstyti gyvulio eutanazijos būtinybę. Dėl gydymo visada kreipkitės į savo veterinarijos gydytoją.

Pagrindiniai avių MLL klinikiniai simptomai

Snukio, šnervių, burnos gleivinių žaizdos ir opos; karščiavimas, ištakos iš nosies ir akių, seilėtekis; sutinusios lūpos, liežuvis, galva, kaklas; apynagės uždegimas (paraudimas, pakilusi temperatūra, skausmas liečiant), šlubavimas, apatija ir nenoras judėti; abortai, neišnešiotų ir silpnų, per mažų, deformuotų ar aklų ėriukų, kurie greitai gaišta, gimimas. Mėlynas liežuvis dėl cianozės yra palyginti retai pastebimas požymis!

Pagrindiniai galvijų MLL klinikiniai simptomai

Pakilusi kūno temperatūra, šlubavimas ir apynagės uždegimas; snukio, šnervių, burnos gleivinių žaizdos ir opos; ištakos iš nosies ir akių, seilėtekis; tešmens ir spenių pažeidimai, pieno primilžių sumažėjimas; apatija; abortai, gimstantys neišnešioti silpni, per maži ar akli veršeliai, kurie greitai gaišta, veršeliai atrodo kaip apduję.

Visą straipsnį apie mėlynojo liežuvio ligą galite skaityti čia.