Basf 23 01 02 Basf 2023 01 02 m1 +Rovaltra 2023 02 02
Veterinarija
Reprodukcijos problemos tos pačios, būdai joms spręsti – kiti
LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas doc. dr. Arūnas Rutkauskas

Kaunas. Turbūt kiekvienas gyvulius laikantis ūkininkas susidūrė su reprodukcijos problemomis ir žino, kokia jų kaina. Mokslas ir technologijos siūlo sprendimų, kurie gali padėti optimizuoti reprodukcijos ciklą.

„Reprodukcija – vienas svarbiausių bandos valdymo strategijos veiksnių, turintis įtakos galvijų produktyvumui. Jeigu bus reprodukcijos problemų, nebus nei produktyvumo, nei ekonominių rezultatų“, – teigė LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas doc. dr. Arūnas Rutkauskas.

Apie naujausius mokslo pasiekimus karvių reprodukcijos srityje ir praktinio pritaikymo galimybes jis skaitė pranešimą konferencijoje „Veterinarija šiandien: galvijų bandos sveikatingumas ir jo valdymas“, kurią Stambiųjų gyvūnų klinika surengė kartu su Lietuvos mokslų akademijos žemės ūkio ir miškų mokslų skyriumi.

Bioversija 23 01 16

LSMU Veterinarijos rektorius emeritas, akademikas Henrikas Žilinskas konferencijoje kalbėjo, kad „jau prieš 10–15 metų visos tiesos kaip ir ištyrinėtos“, o dabar pereinama prie kito etapo, kai tas tiesas bandoma pajungti praktinei naudai.

„Pasaulis eina ta linkme, kad reikėtų kuo mažiau klasikinių tyrimo metodų, o daugiau remtis įvairių daviklių parodymais“, – pabrėžė prof. H. Žilinskas.

Didėjant pieno kiekiui, mažėja sėkmingų apsivaisinimų

Mokslui einant į priekį, su reprodukcijos pažanga, pasak A. Rutkausko, buvo siekiama ir kitų dalykų – genetinio atsparumo tam tikroms ligoms (mastitui), ilgaamžiškumo, mažesnio ŠESD išskyrimo, taip pat – kuo geresnės pašarų konversijos.

Dalis priemonių reprodukciniams tikslams pasiekti yra seniai naudojamos: gyvulių identifikavimas, tam tikrų hormonų naudojimas, kuo ankstyvesnis veršingumo nustatymas. Kasdiene rutina tampa ir karvės aktyvumo, pieno rodiklių stebėsena.

Reprodukciniai karvių sutrikimai beveik nesikeičia, svarbiausi jų – tyli ruja ar jos nebuvimas, ligos po apsiveršiavimo, natūralus embrioninis mirtingumas, kurio priežasčių yra begalės. Dalis susirgimų yra antriniai – ketozė, nagų problemos.

Akcentuojama, kad, atsiradus galimybėms, veršingumą būtina nustatyti kuo anksčiau, nes kiekviena neveršinga diena, kaip ir uždelsta sėklinimo ar veršingumo diagnozavimo diena, yra nuostolis ūkiui.

Svarbi reprodukcinio ciklo siekiamybė – optimalus telyčių pirmojo sėklinimo ir karvių po pirmojo apsiveršiavimo sėklinimo laikas.

Prieš keliasdešimt metų prasidėjęs karvių produktyvumo proveržis turi ir antrą lazdos galą – didėjant pieno kiekiui, mažėja sėkmingų apsivaisinimų. „Ir tai natūralu – po 50–60 l pieno per dieną duodanti karvė neapsivaisins 45-ąją dieną po apsiveršiavimo. Tačiau tai žinant, galime panaudoti inovatyvias technologijas karvės rujos laikui nustatyti ir pagal tai, naudodami biomodelius, apskaičiuoti optimalų sėklinimo laiką“, – kalbėjo A. Rutkauskas.

Jeigu karvė negali išreikšti rujos, galima panaudoti tam tikrus skaičiavimus ir priemones, rują gali inicijuoti hormonai, kad būtų pradėtas naujas apsivaisinimo etapas. Šiuo metu priskaičiuojami net 57 su visomis modifikacijomis rujos sinchronizavimo protokolai.  

Duomenis būtina analizuoti

Inovatyvios technologijos gali padėti užbėgti reprodukcinėms problemoms už akių ar jas laiku pastebėti, todėl tampa neatsiejama pažangių gyvulininkystės ūkių dalimi. Tačiau, A. Rutkausko teigimu, jos dar nevisiškai išnaudojamos.

„Todėl, kalbant apie priemones tikslui pasiekti šių dienų ūkiuose, pirmiausia, ką būtina daryti – analizuoti statistinius duomenis, kuriuos pateikia bandos valdymo programos, – akcentavo LSMU VA docentas. – Labai gerai, kad ne tik ūkininkas, bet ir veterinarijos gydytojas gali matyti bandos duomenis ir juos analizuoti būdamas toli nuo jos, gali atskirti gyvulius gerdamas rytinę kavą namie. Bet Lietuvoje kai kurie metodai dar taikomi labai nedrąsiai.“

Jo teigimu, ilgai ūkininkų pasitikėjimo nekėlė karvės aktyvumo duomenys, bet rezultatai parodė, kad jie patikimi. O kai kuri įranga, kurią galima naudoti ūkiuose, yra tarsi laboratorija. Išmanios technologijos įspėja ir dėl ligų, veršiavimosi laiko, nustato kūno masės indeksą ir t. t.

„Turint daugybę informacijos apie karvę, atlikus tam tikrus veiksmus ir sukūrus algoritmus, belieka tik priimti sprendimą, ką daryti. Šiuolaikinis veterinarijos gydytojas yra išmanus specialistas, kuris ne su švirkštu ir adata, o su išmaniuoju telefonu vaikšto po ūkį“, – kalbėjo lektorius, pridūręs, kad kai kurių procedūrų, tarkime, sėklinimo, robotas dar nepakeis.

Technologijos veterinarijos gydytojams ir ūkininkams suteikia be galo svarbią galimybę – valdyti informaciją. „Todėl, kalbant apie pieninių karvių reprodukcijos valdymą, nėra svarbu, kokį sinchronizacijos protokolą taikysime, tačiau labai svarbu, kad to protokolo taikymo rezultatai būtų analizuojami“, – pabrėžė Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas.

Jis akcentavo mokslininkų ir ūkininkų bendradarbiavimo svarbą. Gyvulių augintojai per kasdienius rūpesčius neretai net nežino, kokį duomenų masės srautą gali matyti, o ką jau kalbėti apie tų duomenų analizę. Tai gali padaryti mokslininkai ir pagal inovatyvių ūkio sistemų duomenis pateikti duomenų analizę ir praktines rekomendacijas. Neseniai viena bendrovė netgi užsakė gyvulininkystės ūkio auditą.

Embrionų persodinimui lietuviai nesiryžta

Parenkant poras vis dažniau atliekama genominė selekcija, persodinami embrionai. JAV nesustojęs ir 1996 m. pradėtas klonavimas. Anot A. Rutkausko, dėl to kyla etinių klausimų ir diskusijų, ar, tarkime, iš klonuoto buliaus spermos gautas palikuonis gali būti naudojamas žmonių maistui.

Kai kuriose šalyse (Brazilijoje, Argentinoje) įstatymai neleidžia taikyti genų inžinerijos, kitose yra įvairių ribojimų ir išlygų. „Kyla priešprieša tarp visuomenės ir mokslo pasiekimų“, – sako A. Rutkauskas.

Jis įsitikinęs, kad Lietuvoje turi būti persodinama daugiau embrionų, įstatyminės bazės spragos užpildytos, bet Lietuvoje šis būdas neprigyja: „Lietuviams trūksta drąsos, o gamybininkai sako, kad brangu.“

Konferencijos dalyviai į klausimą, ar embrionų transplantacija galėtų būti aktyviau naudojama Lietuvoje, 67 proc. atsakė teigiamai, 14 proc. – neigiamai, 19 proc. neturėjo nuomonės.

Prof. Ramūnas Antanaitis teiravosi, kaip A. Rutkauskas įsivaizduoja pieninių ir mėsinių karvių reprodukciją po 10–20 metų, kokie iššūkiai laukia.

„Atsiras dar daugiau išmaniųjų technologijų ir jos bus diegiamos praktikoje. Viskas bus standartizuota, automatizuota, maksimaliai kompiuterizuota. Dalis ūkių jau naudoja genominę selekciją, tik mokslininkai jau dabar turėtų pasakyti, kokias karves norime turėti po 20 metų. Mokslininkų ir praktikų tandemas turėtų duoti gerų rezultatų“, – atsakė A. Rutkauskas.

Autorius: Dovilė Šimkevičienė
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Kaip jūsų ūkį paveikė 2022-ųjų infliacija?
Visos apklausos