Kaunas. Kad ir kaip pavasario orai nelepino, žoliapjūtė jau startavo – vienur ji vyksta intensyviau, kitur ją stabdo ilgai lauktas lietus, kurio kai kur dar tik laukiama, kad nors kiek paaugintų žolynus.

Pirmoji šiemet šienapjoves į pievas išvarė Voniškių žemės ūkio bendrovė (Šakių r.), žoliapjūtę pradėjusi gegužės 6 dieną, gegužės 11-ąją šienauti pradėjo Padovinio ŽŪB (Marijampolės r.).

Jeigu Voniškių ŽŪB vadovas Henrikas Braškys socialiniame tinkle tokią ankstyvą žoliapjūtę aiškino tuo, kad buvo tinkamas laikas šienauti, kol neužgriuvo kiti darbai, tai Padovinio bendrovės vienas vadovų Girmantas Gumauskas teigė, kad jiems tiesiog trūko pašarų.

Pirmiausia Padovinio ŽŪB nupjovė senesnių ganyklų žolynus, kur dominavo svidrės, eraičinai, šiek tiek buvo ir liucernų. Pirmosios nupjautos žolės kokybė, pasak G.Gumausko, visai gera, tik jos mažai – augimą stabdė užsitęsusios šalnos ir sausra.

Todėl jauniausius, pernai sėtus, žolynus su liucernomis, svidrėmis, eraičinsvidrėmis, dobilais dar paliko paaugti – jie gražūs, bet per maži. „Rizikuojame laukti iki kitos savaitės, nes antroje savaitės pusėje ir orų prognozė prasta. Vis dėlto ilgai laukti negalėsime, nes kai ateina laikas pjauti, tai ir turi daryti, jeigu nenori, kad žolė „medžiais“ virstų“, – sakė G. Gumauskas.

Trečius metus jų regione tvyranti sausra labai apsunkina pašarų gamybą, o pašerti bendrovei reikia 1 200 gyvulių. Antrus metus sausra yra ypač stipri, pernai net nustojo tekėti Dovinės upė. G. Gumauskas skaičiavo kritulius – nuo pernai metų rugpjūčio iki šių metų vasario kas mėnesį iškrito vos po kelis milimetrus kritulių. Girmantas prisimena, kad vasario 1 d. vežant mėšlą į kaupus laukuose reikėjo kelius laistyti, nes per dulkes buvo neįmanoma važiuoti.

Nuo penktadienio per savaitgalį, kai vietomis lijo smarkiai, Marijampolės r. iškrito 4 mm kritulių.

Kasmet bendrovė sėja 100 ha daugiau žolynų, nes jų derlius mažėja, ir vis tiek, anot G. Gumausko, žolinių pašarų pritrūksta. „Žodžiu, Marijampolės rajone padėtis dėl sausros prasta“, – atsiduso jis.

Žemaitijoje padėtis kitokia. Pavyzdžiui, Plungės r. ūkininkas Julius Martišius, visada tarp pirmųjų pradedantis šienapjūtę, šiemet priverstas laukti.

„Jau turėjome anksčiau pradėti žoliapjūtę, bet su gamta nepasiginčysi – šlapia. Be to, laukiame eilėje smulkintuvo. Būtų negerai, jeigu belaukiant žolė prarastų dalį maisto medžiagų“, – nerimavo J. Martišius.

Su mobiliąja laboratorija per Lietuvą nuolat važiuojantis Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis susidarė įspūdį, kad žolė skirtinguose rajonuose augo nevienodai – ten, kur žolė jauna ir gavo nors šiek tiek lietaus, vaizdas labai neblogas. Tačiau 5–6 metų žolynai, varpinės žolės atrodė prasčiau.

„Ten, kur buvo sausa ir šalta, senesnės žolės prastai augo. Bet gavusios lietaus ir šilumos turėtų atsigauti“, – sakė V. Gudaitis, o tai turėtų būti gera žinia ir Padovinio bendrovei.

Gegužės 9 dieną jis matavo žolynus keliose Dzūkijos ir Suvalkijos bendrovėse – žolė buvo 50–60 cm aukščio, gana tanki. „Įvertinus tai, kad tuo laiku dar buvo šalnos, tai žolynai užaugo išties neblogi. Tiesa, liucernos, nors ir tankios, dėl šalnų buvo patyrusios stresą“, – dalijosi įspūdžiais V. Gudaitis.

Pirmieji žolės tyrimai parodė gerus maisto medžiagų rodiklius, tad jeigu žoliapjūtė dėl lietaus nesusivėlins, gyvulininkystės ūkiai, anot V. Gudaičio, turės gerų pašarų.

„Labai geros prognozės antrajai žolei. Ir, kaip rodo gyvenimas, šiais laikais „bėga pienas“ net iš ketvirtos žolės, kuri būna gana kokybiška. Iš patirties žinoma, kad prasčiausia būna trečioji žolė, kurios derliaus nuėmimas sutampa su javapjūte, kitais svarbiais ūkio darbais, tad žolynams pritrūksta laiko ir dėmesio. Tai nėra taisyklė, bet tokių pastebėjimų yra“, – kalbėjo LŽŪKT gyvulininkystės ekspertas.