Stokholmas, balandžio 25 d. Žmonėms atradus mėsą kaip maistą, motinos galėjo atjunkyti kūdikius anksčiau, o tai paspartino žmonijos raidą - mėsos valgymas galėjo prisidėti prie žmonių paplitimo Žemėje, rašo portalas „EurekAlert!".

Palyginę 67 žinduolių rūšis, tarp jų žmogų, pelę ir banginį, Lundo (Švedija) universiteto mokslininkai nustatė tiesioginį ryšį tarp polinkio vartoti mėsą ir ankstesnio atjunkymo. Pagerėjus mitybai, sutrumpėjo kūdikių žindymo etapas, o kartu - ir pertrauka tarp gimdymų.

Kūdikiai yra maitinami pienu vidutiniškai 2 metus ir 4 mėnesius. Tai labai trumpas laikas, palyginti su maksimalia žmogaus gyvenimo trukme - apie 120 metų. Mums genetiškai artimiausios šimpanzės savo jauniklius žindo 4-5 metus, o išgyvena tik iki 60 metų.

Egzistuoja daug teorijų, aiškinančių neįprastai trumpą žindymo krūtimi laiką. Tačiau švedų tyrėjai nustatė, kad visų rūšių jaunikliai nustoja žįsti, kai jų smegenys pasiekia tam tikrą išsivystymo lygį. Mėsėdžiai, daugiau kaip 20 proc. energijos gaunantys iš mėsos (tarp jų - ir žmonės), šį lygį pasiekia anksčiau negu žolėdžiai ar mišrios mitybos gyvūnai.

„Mums patinka galvoti, kad tai kultūra išskiria mus kaip rūšį, - sako darbo vadovė Elia Psouni. - Tačiau kalbant apie maitinimą pienu ir atjunkymą, nereikia jokių socialinių ar kultūrinių paaiškinimų - tai grynai biologijos klausimas."

Tiesa, mokslininkė pažymi, kad tyrimas tik padeda paaiškinti, kaip mėsos valgymas galėjo prisidėti prie žmonių paplitimo Žemėje, tačiau jis nėra rekomendacija, ką valgyti ir ko nevalgyti šiuolaikiniams žmonėms.

MŪ inf.