Veterinarinės medicinos programa populiari, bet specialistų vis tiek trūksta
2014-08-12

Kaunas. Šiemet į populiariausių programų universitetuose dešimtuką pateko ir veterinarinė medicina. Šią Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studijų programą prioritetine nurodė 292 stojantieji,  su 170 jau pasirašytos sutartys. Tai gera žinia universitetui, kuris su dar dviem programomis puikuojasi reitingų viršuje, bet ne žemdirbiams.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Jeronimas Kraujelis sako, kad būtų gerai, jei baigę šios krypties studijas absolventai grįžtų į provinciją. „Tačiau patraukliau yra dirbti muitinėse, laboratorijose, nes ten švaresnis darbas. Be to, netgi stambesnės bendrovės negali pasiūlyti gyvenamojo ploto. Jaunus žmones atbaido ir tai, kad kaimuose nėra mokyklų, vaikų darželių, kitos infrastruktūros",  - problemas vardija LŽŪBA prezidentas. Vis dėlto J. Kraujelis tikisi, kad situacija keisis, tačiau tam reikėtų imtis kompleksinių priemonių.

„Studijų metais jaunimas per daug pripranta prie miesto. Kiek žinau, rezidentūrą žadama organizuoti rajonuose, o ne Kaune, kad studentai vėl priprastų prie kaimo", - bendrovės „Agrowill Group" gyvulininkystės vadovas dr. Sigitas Japertas mano, kad tai padėtų spręsti problemą.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Pasak pašnekovo, didžiausia problema ta, kad, kylant gyvenimo lygiui, dirbti nors ir mažose klinikose su smulkiais gyvūnėliais patraukliau ir iš higieninės pusės. „Dirbant kaime su stambiais gyvuliais nebus taip, kad nesusidursi su mėšlu ar apsieisi be guminių batų. Tačiau su tuo sunku susitaikyti, kuo toliau, tuo labiau mažėja norinčiųjų dirbti su stambiais gyvuliais. Aš pats dalyvauju Karjeros dienose, ieškau jaunimo, kviečiame studentus į praktiką. Ir šiuo metu bendrovėje praktiką atlieka keturi studentai, turiu vilčių, kad du iš jų liks", - mintimis dalijasi S. Japertas.

Jo nuomone, reikėtų rasti galimybių materialiai paremti jaunų veterinarijos gydytojų įsikūrimą kaime, nes specialistui reikalingas ne tik automobilis, bet ir inventorius.  „Ūkininkai per pastarąjį  dešimtmetį gavo nemažai paramos iš ES fondų, o privatus veterinarijos gydytojas priverstas suktis be paramos. Vyresnieji dar šį tą privatizavo iš suirusių kolūkių, o jaunesnieji net studijoms yra paėmę paskolas, inventoriui įsigyti kitos jau niekas neduos", - teigia pašnekovas.

LSMU Veterinarijos akademija kasmet parengia apie 80 diplomuotų veterinarijos gydytojų, tačiau jų trūkumas kaimiškosiose vietovėse kasmet jaučiamas vis labiau. Kaimiškuose rajonuose veterinarijos gydytojo amžiaus vidurkis apie 60 metų. Per pastaruosius 15 metų į regionus darbuotis išvyko vos keli jauni veterinarijos gydytojai ir tie patys įsidarbino žemės ūkio bendrovėse, stambiuose kompleksuose. Klausimas, kas gydys gyvulius, kai  šiuo metu dirbantys veterinarai išeis į užtarnautą poilsį, lieka retorinis.

LSMU Veterinarijos akademijos kancleris Henrikas Žilinskas teigia, kad atsikartojo tas pats fenomenas kaip ir prieš dvejus metus, populiariausių programų dešimtuke buvome ir 2012 m. „Šiemet vėl jautėsi stojančiųjų antplūdis. Šiai dienai 170 jaunuolių, norinčių studijuoti veterinarinę mediciną, jau pasirašė sutartis. Nors laboratorijos, anotomikumas sutvarkyti pagal Europos lygmenį, tačiau negalėtume priimti daugiau norinčiųjų. Iš 170, septyniasdešimt septyni bus valstybės finansuojami, o 93 už mokslą mokės savo lėšomis“, – sako H. Žilinskas.

Veterinarijos akademijos kanclerio nuomone, programos populiarumą lemia dvi sąlygos. „Prieš18 m. ES nutarus, kad veterinarija kontroliuoja ir maisto kokybę, mūsų absolventai dirba inspektoriais veterinarijos srityje, tikrina gyvulinės kilmės maistą. Antras momentas, plečiasi privati veterinarija, susieta su smulkiaisiais gyvūnais, didžiuosiuose miestuose daugėja veterinarinių gydyklų. Didelė dalis žmonių gali eiti dirbti į veterinarijos laboratorijas. Esame susirūpinę ir norėtume, kad daugiau absolventų rinktųsi ūkinių gyvūnų sritį“, ­– tvirtina pašnekovas.

Nors apie šią problemą kalbama antri metai, tačiau abejojama, ar pavyks ką nors padaryti be sisteminio požiūrio ar valstybės sprendimo. „Galbūt reikėtų kompensuoti tam tikrą dalį lėšų tiems, kurie baigę studijas sutiktų įsidarbinti kaime. Modelis jautrus, jei išlygas padarysi vienai studijų programai, reikės remti ir kitas. Kol kas nėra sugalvota mechanizmo, kaip tai padaryti“, – apgailestauja kancleris.

LSMU neturi statistikos, tačiau nujaučia, kad nemaža dalis jaunų žmonių, Veterinarijos akademijoje baigę studijas, išvažiuoja dirbti į užsienio šalis. Šioje aukštojoje mokykloje ketveri metai studijos vykdomos ir anglų kalba. Pirmaisiais metais atvyko studijuoti keturi švedai, dabarpriimama 10– 15 pirmakursių. Panašias studijų programas anglų kalba jau turi vengrai ir čekai, tačiau, užsienio studentai tvirtina, kad Lietuvoje pigesnis gyvenimo lygis, patogesnis susisiekimas su gimtine.

Veterinarinė medicina yra viena iš septynių Lietuvoje rengiamų specialybių, kurios pripažįstamos visame pasaulyje.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai