Ūkininkavimas, kuriame svarbiausia savita filosofija
2019-05-16

Molėtai. Aukštesne ekologinių ūkių forma vadinamas biodinaminis ūkininkavimas Lietuvoje vis dar ieško šalininkų.

Biodinaminei žemdirbystei – jau beveik šimtas metų, tačiau Lietuvoje ji vis dar pristatoma kaip naujovė, nors pirmieji „Demeter“ sertifikuoti biodinaminiai ūkiai mūsų šalyje atsirado dar 2015 m.

Dabar Lietuvoje yra sertifikuota 11 biodinaminių ūkių, kurie savo veikloje vadovaujasi kitokiais principais negu įprastiniai ūkiai. Teigiama, kad biodinaminis ūkininkavimas yra dar aukštesnė ekologinių ūkių forma.

„Šis laikmetis pažymėtas moksliškumu ir technologijomis. Tačiau dar yra žmonių, kurie apie žemės ūkį galvoja iš kitos pusės“, – sakė gegužės 10-11 dienomis  Lietuvoje viešėję svečiai iš Vokietijos, biodinaminio ūkio puoselėtojai Margretė ir Horstas Cimermanai (Margret ir Horst Zimmermann).

Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacijos „Biodinamika LT“ prezidentė Rasa Čirienė (kairėje) biodinaminio ūkio puoselėtojus iš Vokietijos Margretę ir Horstą Cimermanus į Lietuvą pakviečia jau ne pirmą kartą

Juos į mūsų šalį pakvietė Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacija „Biodinamika LT“. Molėtų rajone, ūkininko Rolando Marcinkevičiaus ūkyje, visiems besidomintiems biodinaminiu ūkininkavimu buvo surengtas įvadinis seminaras.

Atrasti harmoningą santykį su aplinka

Biodinaminio ūkio veikla yra grindžiama dar 1924 metais išdėstytais Rudolfo Šteinerio principais, pagal kuriuos pirmoje vietoje yra dvasia, o tik po to materija. R. Šteineris teigė, kad visa materija gimė iš dvasinių gelmių.

Jau prieš šimtą metų filosofas įžvelgė ir savo knygoje apie žemės ūkį rašė, kad žemės ūkio produkcijos kokybė ir žmogaus dvasinis vystymasis menksta. Kad žmonėms būtina suprasti gamtos ryšius ir jais vadovautis. Jei to neišmoksime padaryti, žmonijai gresia išnykimas. Pasak biodinamikų, šiuolaikiniame žemės ūkyje viskas vyksta ne taip, kaip turėtų. Šio laikmečio didžiausios grėsmės žmogui ir gamtai yra cheminės trąšos, pesticidai, antibiotikai. O kur dar klimato kaita, pasaulio gamtos bioįvairovės nykimas!

Pasak M. ir H. Cimermanų, ši žemdirbystė atsirado ne iš mokslinės pozicijos, o iš kitokio supratimo apie aplinką, iš jausmo ir širdies. Siekiant gyventi ir dirbti biodinaminiais principais, pirmiausia reikia atrasti harmoningą, dvasingą santykį su aplinka. Ūkininkas turi pajusti širdimi, dėl ko jis yra ūkininkas. Deja, dabar protaujame vis daugiau, o intuicija menksta.

Patys M. ir H. Cimermanai biodinamiškai ūkininkauti pradėjo prieš keturiasdešimt metų. 1981 m. jie kartu su dar dviem šeimomis Šiaurės Vokietijoje įkūrė biodinaminę ūkio bendruomenę „Grummersort“. Išaugino įvairiapusį ūkį, kuriame plėtojamos visos žemdirbystės šakos: augalininkystė, gyvulininkystė, daržininkystė, biodinaminis perdirbimas (sūrinė, kepykla), pardavimas ir pedagoginis darbas. Pasak M. Cimerman, iš pradžių jiems aplinkiniai sakė, kad užsiimate nesąmonėmis. Tačiau dabar Vokietijoje yra apie 1200 sertifikuotų biodinaminių ūkių.

Ūkis – kaip gyvas organizmas

R. Šteineris į žemės ūkį įvedė holistines sąvokas: ūkio organizmas, biodinaminiai preparatai kaip žemdirbystės ašis ir pan. Pagal šią filosofiją, biodinaminio ūkio sudedamąsias dalis galima palyginti su žmogumi: ir vienas, ir kitas susideda iš organų, atliekančių savo funkcijas. Biodinaminis ūkis negalimas be gyvulių (ypač svarbios karvės, joms draudžiama pašalinti ragus), be vaismedžių, daržovių, javų, bulvių, ganyklų ir pievų. Tokie ūkiai turi turėti ir miško, netgi pelkių, kurios, esą viską išvalo, kaip žmogaus organizme kepenys.

Biodinaminis ūkis yra gyvas organizmas, nuolat veikiamas kosmoso ir žemės gelmių energijų. O ūkininko užduotis yra atrasti harmoningą santykį su visu tuo. „Mes, žmonės, gyvūnų, augalų pasaulį galime formuoti, žemei irgi galime padėti regeneruotis, tačiau negalime jos pakeisti. Ūkininkai privalo turėti labai didelę atsakomybę, nes visa, prie ko jie prisiliečia, yra gyva“, – pastebėjo M. Cimermanas.

Biodinaminio ūkininkavimo filosofija yra labai plati. R. Šteineris kalbėjo apie ryšius tarp žmogaus ir gamtos, kuriuos protu gal ir sunku suvokti, tačiau reikia jausti širdimi.

Įrodė preparatų poveikį

Biodinaminiai ūkiai nenaudoja cheminių pesticidų, pirktinių trąšų. Kuo jie tręšia? Pagrindas yra pačiuose ūkiuose gaminamas kompostas. Augalų ir dirvožemio būklei gerinti dar naudojami vadinamieji biodinaminiai preparatai. Jiems ruošti gali būti panaudojami tokie iš pirmo žvilgsnio atrodytų keisti dalykai, kaip karvių ragai, elnio pūslė ar kalnų krištolas. Taip pat reikia karvių mėšlo, kiaulpienių, ramunėlių, kraujažolių ir pan. vaistažolių.

Pagrindiniai biodinaminiai preparatai yra du: baltas (ragų krištolo, oficialiai įvardintas 501) ir juodas (ragų mėšlo, 500). Į karvių ragus įberiama susmulkinto kalnų krištolo (silicio oksidas) arba mėšlo ir ragai užkasami į žemę, kur būna iki kitų metų. Po to iškasami, o jų turinys panaudojamas gaminant purškiamus biodinaminius preparatus. Iš ragų krištolo gautų miltelių įberiama į vandenį, tirpalas energizuojamas (valandą maišant) ir ant augalų turi būti išpurškiamas ryte. O ragų mėšlo preparatas maišomas ir išpurškiamas ant dirvos vakare.

Biodinaminių preparatų yra įvairių, ne tik pagrindiniai – 500 ir 501, kurie ruošiami iš karvių ragų ir mėšlo arba ragų ir kalnų krištolo 

Pasak M. Cimerman, biodinaminių preparatų poveikis grindžiamas ne kažkuo materialiu, bet pirmiausiai energija: kai susitinka du priešingi poliai (balta ir juoda), atsiranda augimas ir perspektyva. Biodinaminiai preparatai naudojami tam, kad išliktų augalų ir dirvos derlingumas, gyvulių vaisingumas ir t.t.

Biodinaminių preparatų, kurių dozės yra labai mažos (pavyzdžiui, ragų krištolo miltelių naudojama tik 4 g hektarui), poveikis gali atrodyti mistiškas. Tačiau įdomu tai, kad net ir Lietuvoje jau atlikta mokslinių tyrimų, įrodančių, kad tokie preparatai tikrai veikia ir didina augalų derlingumą bei gerina derliaus kokybę.

Dr. Edita Juknevičienė tuometiniame Aleksandro Stulginskio universitete (dabar VDU Žemės ūkio akademija) apgynė agronomijos krypties disertaciją apie biodinaminių purškiamųjų preparatų poveikį dirvožemiui ir moliūgams. Ketverius metus trukusių tyrimų rezultatus E. Juknevičienė pristatė ir Molėtų rajone vykusio seminaro apie biodinaminę žemdirbystę dalyviams.

Dr. Edita Juknevičienė pirmoji Lietuvoje atliko mokslinius biodinaminių preparatų tyrimus ir įrodė jų poveikį dirvai bei augalams

Tirdama du (500 ir 501) biodinaminius preparatus E. Junkevičienė stebėjo, kaip juos naudojant keičiasi dirvožemio savybės, kokią įtaką jie turi augalų augimui, vystymuisi, moliūgų vaisių kokybei. Preparatu 500 buvo purškiama dirva prieš augalų sodinimą, o 501 buvo purškiama du kartus ant moliūgų lapų.

Tyrimų rezultatai parodė, kad po derliaus nuėmimo dirvožemyje, kuriame buvo naudoti biodinaminiai preparatai, maisto medžiagų buvo daugiau, padidėjo biologinis jo aktyvumas. Moliūgų, kurie buvo nupurkšti biodinaminiais preparatais, derlingumas padidėjo apie 12 proc. O pačiuose vaisiuose padidėjo karotinoidų, vitaminų ir kitų naudingų maisto medžiagų. Pasak mokslininkės, gauti tyrimų rezultatai įrodė biodinaminių preparatų poveikį, be to, jis vizualiai matėsi ir bandymų laukeliuose stebint augalus. Ir tai yra neįtikėtina, žinant, kad moliūgai buvo auginami ir taip derlingame dirvožemyje, kurio, atrodytų, nebereikia kažkuo gerinti.

Beje, biodinaminiai preparatai 500 ir 501 yra įteisinti ir Europos Komisijos reglamente kaip didinantys dirvos bei augalų derlingumą.

E. Junkevičienė pirmoji mūsų šalyje ėmėsi biodinaminių preparatų mokslinių tyrimų. Iki tol nė vienas mokslininkas eksperimentų su jais nėra atlikęs. Tad įprastinės žemdirbystės srities mokslininkai į tokius tyrimus iš pradžių žiūrėjo skeptiškai. Tačiau bandymų rezultatai buvo neginčijami. Šių tyrimų rezultatus E. Juknevičienė su užsienio kolegomis rengiasi publikuoti ir tarptautiniuose mokslo leidiniuose, o VDU ŽŪA jau kiti mokslininkai tęsia biodinaminių preparatų tyrimus su kitais augalais.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Lietuvoje drastiškai mažėja gyvulių skaičius. Kaip tai vertinate?
Orai