Basf 2024 04 09 A1 Basf 2024 04 09 m1
Gyvenimas toks...
Pievų atkūrimo planas atvertų Pandoros skrynią?
Asociatyvi manoūkis.lt nuotr.

Kaunas. Vakar ŽŪM surengė nuotolinį pristatymą apie pievų atkūrimo planą ūkininkams iš 10 rajonų, kuriuose ši problema opiausia. Jame dalyvavę žemdirbiai po susitikimo ėmė reikšti didelį apmaudą socialinėje erdvėje.

Vienas jų – Kelmės r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas. Jis portalui manoūkis.lt sakė, kad nuotoliniame susitikime rimtų diskusijų nebuvo. „Atrodė, kad surengė tam, kad uždėtų varnelę“, – sakė M. Puidokas.

O štai Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) prezidentę Renatą Vilimienę labiausiai nustebino tai, jog su žemdirbių asociacijomis šis klausimas nederintas.

Bioversija m7 2024 03 29

Tą patį tvirtino ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius. Jo manymu, iš to galima spręsti, kad ŽŪM nujautė, jog ūkininkų reakcija bus neišvengiamai bloga.

Nuo 2027 m. sankcijos būtų maksimalios

2024–2027 m. už pievų atkūrimo reikalavimo nevykdymą ūkininkai būtų baudžiami sankcijomis. Svarbu pabrėžti, kad jos būtų taikomos ne konkrečiai paramos schemai, o visai paraiškai, t. y. visa pagal paraišką priskaičiuota plotinių priemonių paramos suma būtų mažinama tam tikra procentine dalimi. Sankcijos dydis priklausytų nuo pažeidimo ploto.

Pavyzdžiui, jei kitąmet pažeidimo plotas sudarytų iki 3 ha, sankcija siektų 1 proc., jei nuo 3 iki 5 ha – 3 proc., jei nuo 5 ha – 5 procentus.

2025 m. sankcija visiems būtų vienoda – 10 proc. ir jos dydžiui pažeidimo plotas įtakos neturėtų. 2026 m., jei pažeidimo plotas sudarytų iki 3 ha, sankcija siektų 12 proc., jei nuo 3 iki 5 ha – 14 proc., jei nuo 5 ha – 16 procentų. Ir galiausiai 2027 m. pasiektų maksimalų dydį – 100 proc., nepriklausomai nuo pažeidimo ploto.

Žemės ūkio ministerijos numatomi sankcijų dydžiai už pievų atkūrimo reikalavimo nevykdymą

LŪS pirmininko manymu, ŽŪM pirmais metais ketina taikyti minimalias, o 2027 m. – maksimalias sankcijas, nes tikisi, kad nuo 2027 m. keisis referencinis laikotarpis ir daugiamečių pievų klausimas išsispręs savaime. Tačiau, anot R. Juknevičiaus, taip nebus – problema liks ūkininkams.

Kelmės r. ūkininkų sąjungos pirmininkas M. Puidokas priekaištauja, kad Ministerija nesistengia dirbti taip, kad žemdirbiams būtų kuo geriau. „Pievų klausimui spręsti turėjo daug laiko. Juk ir pernai ministrą ant šieno kupetos sodinome ir aiškinome, kad situacija bloga. Prieš tai irgi daug kartų tai kartojome“, – apmaudo neslėpė Kelmės r. ūkininkų lyderis.

Pasak R. Vilimienės, per nuotolinį susitikimą Ministerijos atstovai tikino, kad daugiametės pievos nepririštos prie geografinės vietos.

„Vadinasi, jei ūkis turi 10 ha daugiamečių pievų, tai jos kitais metais gali būti kitoje vietoje, svarbiausia išlaikyti 10 ha plotą. Šitaip buvo pasakyta žodžiu. Bet kol nematau to parašyta, netikiu nė vienu žodžiu, nes jau daug kartų esame apgauti“, – dalijosi mintimis R. Vilimienė.

LVPŪA prezidentės teigimu, paaiškėjo tai, kad ir ekologiniams ūkiams pievas reikės atkurti – tas, kurias suarė 2020–2022 metais. 

Ministerija negeba numatyti sprendimų pasekmių?

Anot R. Juknevičiaus, įsigilinus į tai, ką ŽŪM pristatė, aiškiai matyti labai daug ydingų dalykų, dėl kurių būtina diskutuoti.

„Ministerijos komandai būdinga tai, kad nelabai geba modeliuoti priimtų sprendimų pasekmių – kas būtų, jeigu būtų“, – sakė LŪS pirmininkas ir pridūrė, kad toks ŽŪM planas daugiamečių pievų problemos neišspręs. Priešingai – gali atsirasti naujų.

„Ar tos sankcijos tikrai priverstų atkurti pievas? Ar ūkininkas, kuris užrakino fermą, gavęs sankciją, turėtų pinigų pievai atsėti dėl drugelių? Jis to nedarytų, nes būtų pasmerktas visiškai nutraukti veiklą“, – tikina jis.

R. Juknevičius neabejoja, kad taip atsirastų paskata išregistruoti valdą ir įregistruoti naują. Mat jeigu sąžiningai vykdydamas veiklą pagal įstatymus neišgyveni, atsiranda paskata apeiti įstatymus ir dirbti šešėlyje. „Kaip ŽŪM tai suvaldytų?“ – svarstė LŪS pirmininkas.

Žemaitijai kirstų skaudžiausiai

Prisijungti į nuotolinį pristatymą kviesti ūkininkai iš Šilalės, Kelmės, Skuodo, Tauragės, Plungės, Raseinių, Rokiškio, Jurbarko, Kupiškio ir Mažeikių rajonų, mat ten daugiamečių pievų suarta daugiausia.

R. Juknevičiaus teigimu, būtent šiuose rajonuose iki šiol plėtojama gyvulininkystė.

„Ten, kur Lietuvoje dar turėjome potencialo išlaikyti gyvulininkystę, dabar galimai bus kirsta labiausiai. Per šiuos metus karvių bandų sumažėjo beveik dešimtadaliu, o metai dar nesibaigė. Nežinia, kiek dar prarasime“, – teigia LŪS vadovas.

Anot jo, kai kurie ūkininkai nebeišgyveno iš pieno ūkio, todėl turėjo vienintelę išeitį – suarti pievą ir naudoti žemę žemės ūkio produkcijai gaminti.

„Jei nėra karvių, kaip pievą panaudoti žemės ūkio gamybai? Neįmanoma misija, todėl pievas ir suarė“, – aiškino R. Juknevičius.

Anot M. Puidoko, žmonės pasirenka tai, kas pelningiau. „Visi nori išgyventi, todėl turėjo suarti pievas. Dabar verčia jas palikti be gyvulių. O neimti išmokų irgi nelabai išeina. Tokia konkurencinė aplinka – kas jų negautų, nežinau, ar šiuo metu išgyventų“, – tikino jis.

Autorius: Eulalija Jonuškienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
Visos apklausos