Nuo žemės reformos ir sėjomainų iki saugios javapjūtės ABC
2020-06-02

Kaunas. Kaip pasinaudoti gamintojų grupių parama, su kuo pirmiausia atsiskaityti, kai užklumpa sunkumai, kaip optimizuoti sėjomainas, kokias žoles auginti, kai keičiasi klimatas, kaip sumažinti metano išskyrimą galvijų ūkiuose, kokia kombaino priežiūros abėcėlė, kaip paruošti biokurą iš tradicinių augalų ir kita... Birželio mėnesio „Mano ūkio“ žurnale skaitytojų laukia daug naudingų dalykų.

„Labai svarbu, kad valdžia užtikrintų stabilią situaciją žemės ūkyje, kad būtų suvienodintos sąlygos su kaimyninėmis šalimis, neišskiriant nė vieno sektoriaus. Ir tai jau reikėjo seniai padaryti, nepriklausomai nuo pandemijos“, – teigia Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas. Daugiau jo minčių ir samprotavimų, kaip keisis gyvenimas kaime po krizės, kaip žemdirbiams sekasi prisitaikyti prie klimato kaitos ir kt. Jurgos Zaleckienės pokalbyje.

Kas yra gamintojų grupė, kuo ji naudinga ūkininkams, pristato vienas iš publikacijos autorių, daug prisidėjęs prie gamintojų grupių (organizacijų) steigimo Didžiosios Lenkijos vaivadijoje, Wojciech Styburski ir Žemės ūkio akademijos prof. Jan Žukovskis. Anot jų, gamintojų grupių (organizacijų) paramos teikimo taisyklės numato, kad gamintojų grupei per 5 metus gali būti suteikta parama iki 500 tūkst. Eur investicijoms. Verta apmąstyti.

Linas Agro 20 11 05

Mažėjantys iškastiniai gamtos ištekliai, augantis planetos gyventojų skaičius, didėjantis aplinkos užterštumas ir radikalūs klimato pokyčiai skatina žiedinės bioekonomikos kūrimą. Vienas pavyzdžių Lietuvoje yra įmonių grupė AUGA, valdanti daugiau kaip 38 tūkst. ha ekologiškai sertifikuotų dirbamų žemių, kuriose plėtojamas tvarus, naujomis technologijomis paremtas žemės ūkio modelis. Bioekonomikos vystymuisi paskatinti itin svarbus ir visuomenės švietimas. Šias ir kitas problemas analizuoja prof. Vilija Aleknevičienė.

Ūkio subjektams susiduriant su finansiniais sunkumais ir negalint nustatytais terminais įvykdyti visų prisiimtų įsipareigojimų vienu metu, gali kilti klausimas, kam mokėti, o kam – ne. Advokatų profesinės bendrijos „Response“ ginčų praktikos grupės vyr. teisininkas Andrius Mažutis straipsnyje išsamiai aptaria daugelį dabartiniu laikotarpiu galinčių iškilti finansinių sunkumų. Anot autoriaus, paprastai ūkinėje veikloje dažniausiai pasitaikantys mokėjimai verslo partneriams gali būti atliekami tik paskutine eile (t. y. egzistuojant mokėtinai skolai SODRAI ir verslo partneriui – žaliavų tiekėjui, visų pirma turi būti visiškai atsiskaitoma su SODRA, o tik po to su verslo partneriu).

Viena agroverslo sričių, padedanti užsidirbti papildomų lėšų – vaistažolininkystė. Rasos Jagaitės straipsnyje asmenine patirtimi dalijasi Panevėžio rajone, Tiltagaliuose, įsikūrusio ūkio šeimininkai Gintaras Taujanskas ir Daiva Bagdonienė. Jadvyga Balvočiūtė savo ūkyje su pagalbininkais ne tik augina ir ruošia vaistinių augalų arbatas, bet iki šiol daug laiko skiria visuomenės švietimui vaistažolininkystės klausimais. Gražina ir Mindaugas Vyskupaičiai, jau 30 metų dirbantys šioje srityje, teigia, kad tam reikia žinių, tuomet – finansinių investicijų ir turėti rinką ne vien mūsų šalyje.

LAMMC mokslininkai paliečia itin aktualią ir svarbią temą – pesticidus intensyviai auginamų žieminių rapsų ir žieminių kviečių pasėliuose. Ką ir kaip galima padaryti, kad pesticidų naudotume mažiau ir taip sumažintume produkcijos savikainą, rasite autorių, kurie teigia, kad mūsų šalies ūkininkai pesticidus naudoja atsakingai, rekomendacijose.

Tinkamai suplanavus ir įgyvendinus sėjomainas padidėja žemės ūkio technikos išnaudojimo laipsnis (sumažėja amortizacinės sąnaudos), pagerėja visų laukų sanitarinė būklė (sumažėja pesticidų poreikis), padidėja visų auginamų augalų vidutinis derlingumas (daugiau 1–1,5 t/ha grūdų), pagerėja išaugintos produkcijos kokybė ir sumažėja išaugintos produkcijos savikaina - rašo Albinas Šiuliauskas ir Danguolė Šiuliauskienė, aptariantys sėjomainų galimybes įvairios granuliometrinės sudėties dirvožemiuose.

Dar viena karšta tema – glifosatas. Ar tikrai glifosatas toks pavojingas, kad reikėtų jį visai uždrausti? Ar purškiant juo dirvonus (siekiant juos paversti dirbama žeme), ražienas po derliaus ar pasėlius iškart po sėjos, kai taikomos bearimės technologijos, galima užteršti grūdus šio herbicido likučiais?

Preliminarūs tyrimai, daryti LAMMC Žemdirbystės institute, rodo, kad žolių mišinių rūšinę sudėtį ir veisles reikėtų rinktis ypač atidžiai. Kokias pašarines žoles tinka auginti kintančio klimato sąlygomis, analizuoja ir pateikia tyrimų rezultatus: sudygimą, pjovimo laiką, derlingumą ir kt. Vaclovas Stukonis ir Vilma Kemešytė.

Alma Valiuškaitė aprašo, kaip atpažinti kriaušinės blakutės (Psylla pyri), kuri ypač pavojinga jaunuose kriaušynuose ar medelynuose, pažeidimus ir kaip jų išvengti. Autorės nuomone, reikėtų vengti pertręšti azoto trąšomis. Laiku genėti, nesutankinti vainikų, atlikti vasaros genėjimą, kad būtų pašalinti pertekliniai ūgliai, ypač iš vaismedžių vidaus.

Gyvulininkystės rubrikoje – supažindinimas su galvijo elgsenos ypatumais, kad būtų išvengta darbuotojų ar šeimininkų sužeidimų ar dar skaudesnių nutikimų. „Visai nepavojingo buliaus nebūna“, – rašo straipsnio autorė Vilma Živatkauskienė.

Galvijų koronaviruso (BCoV) infekcija per visame pasaulyje natūraliai pasireiškiančius protrūkius ūkiuose svyruoja nuo 15 iki 70 procentų. Pagrindinis veiksnys, lemiantis infekcijos mastą, yra silpnas jauniklio imunitetas – pirmosios laktacijos telyčių veršeliai jautresni galvijų koronavirusui, nes pirmaveršės turi mažesnį krekenų, kuriose ir mažesnė imunoglobulino (IgG) koncentracija, kiekį. Remigijus Lapinskas – apie padėtį Lietuvos ūkiuose ir profilaktinių priemonių svarbą saugant prieauglį nuo šios ligos.

Ties dviejų rajonų – Jurbarko ir Tauragės – riba įkurtas Eglės Butkienės šarolė veislės mėsinių galvijų ūkis jau dabar gerai užsirekomendavęs, tačiau jaunoji augintoja turi ambicijų gerinti bandą,  kartu su LSMU Veterinarijos akademijos specialistais išbandė dirbtinį apvaisinimą, rengiasi ir embrionų persodinimui. Dovilės Šimkevičienės straipsnyje, kaip ūkininkė planuoja plėtros etapus.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, kiekvienais metais ugnis sunaikina arba sugadina vidutiniškai apie 60 žemės ūkio technikos vienetų. Renaldas Gabartas kalbina technikos ekspertus, kurie teigia, kad javų kombaino eksploatavimo laikas yra pats trumpiausias, palyginti su kitomis žemės ūkio mašinomis, tačiau jis dirba beveik nesustodamas ir patiria itin dideles apkrovas. Todėl būtina atkreipti dėmesį į atsiradusius neaiškius garsus, indikatorių signalus ar panašius dalykus. Būtina gerai išpūsti dulkes iš ertmių, nes perkaitusios pavaros, guoliai ir dulkių sankaupos yra didžiausia nelaimių priežastis.

Pašarų ruošimas tranšėjose – paprastas ir efektyvus būdas, ypač kai reikia sukaupti atsargų didelėms galvijų bandoms. Įvairius būdus, kaip suspausti pašarą tranšėjų kraštuose, apžvelgia Kastytis Laurinaitis.

Deginant žolinių augalų granules ar briketus, neteršiama aplinka, o gautus pelenus galima panaudoti augalams tręšti. Presuotam biokurui ruošti tinka nendriniai augalai: nendrės ir švendrai, kuriuos perdirbus ir sugranuliavus gaunamas kaloringas ir kokybiškas biokuras. Algirdas Jasinskas ir Dionizas Streikus analizuoja, kokia technika šiuos augalus geriausia nuimti, kokie nendrinių augalų granulių fizikiniai-mechaniniai rodikliai, sudėtis, peleningumas ir šilumingumas, emisijos juos deginant.

Biržų rajono ūkininkas Kęstutis Armonas, vienas pirmųjų šalyje pasistatęs vėjo jėgainę, savo sėklininkystės ūkyje įdiegė ir daugiau novatoriškų sprendimų, susijusių su žaliąja energija. Kaip alternatyvios energijos gamybos šaltinį išnaudoja K. Armonas ir saulę – ant gyvenamojo namo stogo įrengęs 10 kW saulės elektrinę. Aktyvaus, imlaus, išbandančio naujoves ir aktyviai dalyvaujančio visuomeninėje veikloje ūkininko patirtis – Gitanos Kemežienės straipsnyje.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokius naujos valdžios sprendimus prognozuojate žemės ūkio srityje?
Orai