Telšiai. Telšių rajono ūkininkai rengiasi į protesto akciją prie Žemės ūkio ministerijos – ketina vykti su mėšlakratėmis ir srutvežiais.

Protestas prie ministerijos numatytas kovo 14 d. 11 val. Gautas leidimas rengti akciją. Telšiškiai tęsia 2023 m. rudenį pradėtą mėšlo iššūkio akciją, nes žadėtų sprendimų nėra.

Vienas iš reikalavimų Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms – nustatyti draudžiamąjį tręšti mėšlu laikotarpį nuo gruodžio 1 iki kovo 1 dienos. Tai leistų ūkininkams pradėti tręšti laukus atsižvelgus į tinkamas tam sąlygas, nenustatinėjant oro temperatūros ar kitų parametrų. 

Tręšimo mėšlu termino vėlinimo ar  klausimas iškyla kiekvieną rudenį ir pavasarį, 2023-iųjų ruduo ir šių metų pavasaris – ne išimtis.

Pernai rudenį dėl didelio kritulių kiekio Telšių rajone žemė smarkiai įmirko, tad į daugelį laukų su technika įvažiuoti iki tręšimo termino pabaigos buvo neįmanoma. 2023 m. lapkričio 15 d. įsigaliojo draudimas tręšti laukus srutomis arba mėšlu. Lietuvos ūkininkų sąjunga 2023 m. spalio 25 d. kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, prašydama pratęsti tręšimo terminą, tačiau atsakymas buvo neigiamas.

Lapkričio 15-ąją ministerija pranešė, kad, atsižvelgdama į susidariusias hidrometeorologines sąlygas bei aplinkybes konkrečiuose ūkiuose, kurie negalėjo išvežti srutų ir atlikti tręšimo darbų, ieškos kartu su savivaldybėmis mėšlo ir (ar) srutų sutvarkymo galimybių.

Po lapkričio 15 d. laukai pradžiūvo ir tinkami tręšti orai laikėsi iki lapkričio 22-osios, tačiau sprendimas pailginti tręšimo terminą priimtas nebuvo. 

Lapkričio 23 d. Nacionalinio krizių valdymo centro posėdyje nuspręsta, kad savivaldybės, kuriose ūkiai susiduria su srutų pertekliumi, situaciją įvertintų kaip „gręsiančią ekstremalią“. Posėdžio metu žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis patvirtino, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra netaikys sankcijų tiems ūkiams, kurie, įgyvendindami savivaldybių ekstremalių centrų nurodymus, srutas paskleis laukuose. 

Lapkričio 27 d. Telšių rajono savivaldybės operacijų centro posėdyje nutarta situaciją dėl perpildytų mėšlo rezervuarų vertinti kaip gręsiantį ekstremalųjį įvykį ir 14-ai ūkininkų, griežtai laikantis rekomendacijų, leisti išlaistyti dalį srutų tinkamomis oro sąlygomis ir pagal patvirtintus srutų pertekliaus (pasibaigus tręšimo laikotarpiui) tvarkymo planus.

Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė: „Iki pat šios dienos, kiek man žinoma, nė vienas Telšių rajono ūkininkas nepasinaudojo šia galimybe. Pirma, daugelis susiduria su skysto mėšlo, o ne srutų pertekliumi. Antra, toks sprendimas anaiptol nereiškia, kad NMA nepritaikys sankcijų. 

Kovo 4-ąją mūsų rajono ūkininkas, kurio rezervuare jau netelpa skystas mėšlas, paskambino į Nacionalinę mokėjimo agentūra ir paklausė, ar turėdamas Telšių rajono savivaldybės operacijų centro išduotą leidimą galėtų kovo 5 d. tręšti laukus skystu mėšlu. NMA darbuotojas atsakė, kad NMA nėra gavusi nurodymų dėl tręšimo mėšlu Telšių rajone draudžiamuoju laikotarpiu ir joks teisės aktas, patvirtinantis tokią galimybę, nėra registruotas teisės aktų registre, todėl, nustačius tręšimo faktą draudžiamuoju laikotarpiu, tai būtų įvertinta kaip pažeidimas“.

Mėšlo rezervuaras perpildytas

Mėšlo tvarkymo aprašo 17 p. numatyta, kad draudžiama mėšlu ir (ar) srutomis tręšti dirvą nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., išskyrus Aprašo 18 punkte nustatytus atvejus. Draudžiama mėšlą ir (ar) srutas įterpti arba skleisti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos, apsnigtos žemės.

Mėšlo tvarkymo aprašo 18 p. numatyta, kad Žemės ūkio misterija, atsižvelgdama į einamųjų metų pavasario hidrometeorologines sąlygas, gavusi iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) informaciją apie faktinę oro temperatūrą, savo interneto svetainėje paskelbia ankstesnę tręšimo laikotarpio pradžią visoje Lietuvoje ar atskiruose regionuose. Ankstesnė tręšimo pradžia skelbiama, kai pagal LHMT raštu Žemės ūkio ministerijai pateiktą informaciją 4 paras iš eilės vidutinė oro temperatūra yra ne žemesnė kaip 5 ℃.

Lietuvoje pagal standartinę klimato normą 5 laipsnių vidutinė paros temperatūra perkopia balandžio 7 dieną, tačiau dėl rekordinės šilumos 2024 m. vasarį paskutinėmis dienomis 4 paras iš eilės vidutinė paros temperatūra buvo ne žemesnė kaip +5 ℃ Klaipėdos, Šilutės, Vilkaviškio ir Varėnos rajonuose, todėl Žemės ūkio ministerija paskelbė minėtuose rajonuose mėšlo tręšimo pradžią nuo kovo 1 dienos. 

„Kituose rajonuose, tarp jų ir Telšių rajone, tik 3 paras iš eilės vidutinė paros temperatūra buvo ne žemesnė kaip +5 ℃ , todėl tręšimo terminas likusiuose rajonuose paankstintas nebuvo. Telšių rajone visų 4 iš eilės einančių parų vidurkis nors ir buvo 5,25 ℃ , tačiau dėl to, kad vieną parą buvo mažesnė temperatūra nei +5 ℃, Telšių rajonas neatitinka formalaus reikalavimo dėl temperatūros dydžio“, – sako Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė.

„Kiek man žinoma, nė vienoje Europos Sąjungos šalyje nėra temperatūros rodiklio, pagal kurį būtų nustatoma tręšimo pradžia ar pabaiga, – komentuoja Z. Dargienė. – Mėšlo tręšimo pagrindiniai apribojimai yra ne temperatūra, o dirvos įšalimas, įmirkimas ir apsnigimas, todėl šie parametrai turėtų būti naudojami nustatant ankstesnį ar vėlesnį tręšimo laiką.

Ne vieną ir ne du kartus daugelis žemdirbių asociacijų Žemės ūkio ministerijai siūlė nustatyti draudžiamąjį tręšti laikotarpį nuo gruodžio 1 iki kovo 1 d., tačiau į tai neatsižvelgiama.“

Iki 2010 m. draudimo tręšti termino pradžia visuomet buvo gruodžio 1-oji, o nuo 2011 m. draudimo tręšti pradžios data buvo lapkričio 15 d., bet tręšimo terminai dėl klimato sąlygų buvo pratęsiami atitinkamai: 2012 m. – iki gruodžio 16 d., 2013 m. – iki gruodžio 7 d., 2015 m. – iki gruodžio 2 d., 2017 m. – iki gruodžio 31 d., 2019 m. - iki gruodžio 2 d., 2020 m. – iki gruodžio 2 dienos. Paskutinį kartą tręšimo data paankstinta 2020 m. – visoje Lietuvoje leista tręšti nuo kovo 10 dienos. 

Pasak Z. Dargienės, pagal anuomet galiojusią tvarką, tręšimo terminai buvo pavėlinami ir paankstinami atsižvelgus ne į temperatūrą, o į gamtines sąlygas: dirvos įmirkimą, dirvos įšalą ir apsnigimą.

„Vienas iš mūsų akcijos reikalavimų Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms – nustatyti draudžiamąjį tręšti mėšlu laikotarpį nuo gruodžio 1 iki kovo 1d. Tokia formuluotė leistų ūkininkams pradėti tręšti laukus atsižvelgiant į tinkamas tręšimui sąlygas ir nereiktų nustatinėti nei oro temperatūros ar kitų parametrų“, – sako Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė.

Raginama greičiau priimti sprendimus

Į mėšlo tvarkymo problemas dėmesys atkreiptas ir šiandien vykusiame parlamentinio Kaimo reikalų komiteto posėdyje.

Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Marijus Kaktys posėdžio dalyviams tvirtino, kad niekaip neįmanoma prisibelsti į Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas dėl paankstinimo. „Orai kaip ir tinkami, įšalo nebėra, paviršius yra gal šiek tiek sutvirtėjęs, tai ūkininkai veža srutas ir mėšlą ten, kur nereikia vežti, kadangi tai tenka daryti kažkaip pasislėpus. Ar tai yra normalu?..“ – retoriškai klausė M. Kaktys, prašydamas į sprendimus ir jų greitesnį priėmimą  įsitraukti Seimo narius.

Posėdyje dalyvavęs žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis tikino, kad antradienį žemės ūkio ministras pasirašė teisės aktą, numatantį naują tvarką ir terminą – kovo 1 d. „Laukiame aplinkos ministro parašo“, – sakė E. Giedraitis.

„Vakar, bet nuo kovo 1 d. atgaline data. Reiškia, ūkininkai teisingai daro slapta veždami, nes vis tiek galimai pasirašys, jog galios nuo ankstesnės datos“, – replikavo Seimo narys Juozas Baublys.

M. Kaktys ragino paskubėti priimti reikiamus sprendimus, nes kiekviena diena brangi, o tokiais tempais galima sulaukti ir kovo 17 d. , kai niekas nebesikeis.

Greičiau spręsti ragino ir Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas, primindamas, kad žemaičiai rengiasi protestui. „Kreipiuosi į Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas: jūs dar pernai sukūrėte šią problemą ir man jau tada kilo klausimas, ką reikės daryti, kai mėšlas veršis per viršų ir nebetilps. Jūs tada skėsčiojote rankomis ir, nors oro sąlygos leido, termino nepratęsėte. Tai greičiau paskubėkite ir spręskite problemą, kol srutovežiai neatvažiavo į Vilnių“, – kalbėjo I. Hofmanas.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis priminė, kad aktualu ne tik mėšlo tvarkymo aprašas, bet ir Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašas. Dabar nurodyta, kad tais pačiais terminais galima naudoti ir mineralines trąšas. Šis įsakymas tvirtinimas tik žemės ūkio ministro. Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius pridėjo, kad problemų kyla ir su kalkinimo terminais.

Vis dėlto E. Giedraitis tikino, kad abiejuose įsakymuose numatyta data – kovo 1 d. „Mineralinių pasirašo tik žemės ūkio ministras. Šiandien tai bus padaryta“, – teigė žemės ūkio viceministras.

M. Maciulevičius atkreipė dėmesį, kad kaip tik šiuo metu gerokai aktyvesnės patikros. „Kyla klausimas, kodėl Nacionalinė mokėjimo agentūra būtent dabar instruktuojama tiesiogiai važiuoti ir tikrinti ūkininkus dėl mėšlo skleidimo, nors akivaizdu, kad temperatūriniai režimai labai aiškiai rodo, trūksta tik ministro įsakymo, o visi aiškiai supranta, jog viskas jau atitinka. Toks vaizdas, kad specialiai norima pagauti ir kažką parodyti“, – kalbėjo M. Maciulevičius.

Parlamentinis Komitetas nutarė kreiptis į aplinkos ministrą, raginant nedelsti ir greičiau priimti ūkininkams aktualius sprendimus dėl mėšlo tvarkymo.