Grįžusi iš emigracijos įkūrė sliekų ūkį
2013-06-03

Ukmergė. Emigrantės duona nepaviliojo ukmergiškės Kristinos Ramonienės - po devynerių metų darbo Airijoje grįžusi į gimtinę ji ėmėsi ūkininkauti. Nuėjo netradicinio verslo keliu - pradėjo auginti raudonuosius Kalifornijos sliekus, gaminančius biohumusą.

Pasak K. Ramonienės, gyvendama svečioje šalyje ji visuomet tvirtai žinojo, kad tai laikina. Tikėjosi, jog padirbės drauge su vyru Valdu porą trejetą metų ir - namo. Deja, kaip ir daugelio emigrantų, išvykusių kartu su vaikais, planai pasikeitė sūnums pradėjus lankyti mokyklą.

„Pradedi galvoti, ar leisti vaikams baigti mokyklą ir dar pabūti, ar viską mesti ir skubėti namo. Tuomet apima abejonės, ar nepakenksi vaikams, ar lengvai jie adaptuosis lietuviškoje mokykloje", - apie daugeliui emigrantų žinomas problemas kalba 36 metų moteris.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Su keturiolikmečiu Simonu ji Kristina grįžo namo, į Ukmergę. Iš airiškos mokyklos sąrašų sūnaus tuomet dar neišbraukė. Kad nepavykus eksperimentui kelias atgal nebūtų uždarytas. Tačiau taip susiklostė, kad jaunėlis nesunkiai pritapo prie savo bendraamžių, mūsiškės švietimo sistemos.

Tuo tarpu septyniolikmetis Ignas apsisprendė mokyklą baigti Airijoje - jam dar porą metų mokytis. Su sūnumi dar keleriems metams užsienyje liko ir tėvas.

Sraiges nurungė sliekai

K. Ramonienė sako, kad grįžus jai nereikėjo pradėti nuo nulio - Vepriuose ji turi 10 hektarų žemės. Jau keletą metų yra įregistravusi ūkį. Čia pat ūkininkauja ir jos tėvas Vytautas Pakėnas. Jo valdos dar didesnės - apie 300 hektarų žemės ir du sovietmečio laikų fermų pastatai po 2000 kv. metrų.

Ūkininkė prisipažįsta, kad jau seniai galvoje sukosi mintis kurti netradicinį ūkį. Liko tik apsispręsti, ką auginti. Mat alternatyva sliekams buvo - ramybės nedavė vynuoginių sraigių auginimas. Tačiau vynuogines sraiges nurungė raudonieji Kalifornijos sliekai. Besidomint ir vienų, ir kitų auginimu, paaiškėjo, kad sliekų priežiūra paprastesnė. O biohumuso gamyba - ypač perspektyvi veikla.

Pernai rudenį iš jau seniau biohumuso gamyba užsiimančių ūkininkų Kristina Ramonienė nusipirko apie 1 milijoną sliekų

Ūkininkė džiaugiasi, kad panirusiai į šį verslą pirmasis pagalbos ranką ištiesė tėvas. Ir vyriškos jėgos reikalaujančius darbus padeda nudirbti, ir patalpas pasiūlė - vieną iš dviejų buvusių fermų.

K. Ramonienė pasakoja, kad auginti Kalifornijos sliekus rekomenduojama tam pritaikytose patalpose - dėžėse ar specialiose lysvėse. Tik reikia nepamiršti po lysvėmis įrengti betoninių grindų - kad sliekai „nepabėgtų".

Nors maži, bet ėdrūs

Biohumusas gaunamas raudoniesiems Kalifornijos sliekams mintant įvairiomis organinėmis medžiagomis. Vienas apie 1 gramą sveriantis sliekas per dieną suėda tiek pat, kiek ir sveria. Todėl Kristinos drauge su tėvu auginamos avys tapo tikromis sliekų maitintojomis. Mat avių bei arklių mėšlas labaisliekams šerti ir humusui gaminti. Karvių mėšlą patartina maišyti bent jau lygiomis dalimis. Jo gauna iš aplinkinių ūkininkų.

Savo augintiniams perdirbti duoda ne tik mėšlą, bet ir visokias augalinės kilmės atliekas. Rudenį su seniūnija susitarusi lapų iš Veprių miestelio parsivežė.

Pirmąją žiemą ypač neramu buvo - kad tik peržiemotų sėkmingai, nesušaltų. Per savaitę po du kartus temperatūrą matavo. Kai termometro stulpelis tik 7 laipsnius šilumos terodė, ėmėsi „gelbėjimo". Pasak specialistų, kritinė riba pasiekiama, kai žemės temperatūra būna 5 laipsniai aukščiau nulio. 

Ne tik mėšlo sluoksnį - obuolių, cukrinių runkelių išspaudų, šiaudų ant viršaus krovė. Pirmas blynas neprisvilo - Kalifornijos sliekams sąlygos K. Ramonienės fermoje tiko, laimingai peržiemojo.   

Ūkininkė pasakoja, kad pavasarį reikia nepamiršti „pažadinti" sliekus - dėžėse dirvą supurenti, oro įleisti. Kad sliekams apetitas didesnis atsirastų, veistis greičiau pradėtų. Jei sąlygos atitinka sliekų „reikalavimus", per tris mėnesius jų padaugėja trigubai.

Pelno reikia palaukti

Šiemet pavasaris vėlyvas, taigi ir sliekai gavo ilgiau „pamiegoti" - dirvos aeraciją ūkininkė atliko tik balandžio mėnesį.

Rankas į dirvą sukišusi pasemia rieškučias - žemėse knibžda suaugėlių, mažų sliekiukų. K. Ramonienė aiškina, kad sliekininkystė nėra greitą pelną atnešanti verslo šaka. Pirmąjį savo pagamintą produktą ji realizuos tik praėjus metams nuo sliekų užveisimo.

Išimtas iš dėžių humuso sluoksnis brandinamas, persijojamas specialiu sietu ir tik tuomet pakuojamas ir realizuojamas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai